Vėlų liepos 23-iosios vakarą Rupinskų kaime esančiame komplekse ėmė gaišti kiaulės, o netrukus iš veterinarijos laboratorijos atskriejo žinia: gyvulius pakirto afrikinio kiaulių maro virusas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tą naktį bluosto nesudėjo ne tik įmonės vadovai, veterinarijos inspektoriai ir laboratorijos darbuotojai.
Panika buvo apėmusi ir komplekse dirbančius žmones. Juk dėmė, kad kas nors kur nors suklydo, galėjo kristi ant bet kurio iš jų.
Ar tai ne diversija? Gal užkratas tyčia buvo įneštas į kiaulides? Kam apskritai tai galėtų būti naudinga?
Tai – klausimai, kurie šiuo metu neduoda ramybės daug kam – pirmiausia visiems kiaulių augintojams.
Kompleksas, kurio tvartuose auginama daugiau nei 19,4 tūkst. kiaulių, yra tarp sienos su Latvija ir pietrytinės Lietuvos dalies, greta apsauginės afrikinio maro zonos, besidriekiančios palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Todėl buvo saugomas ypač akylai.
Tiria ir prokurorai
Vakar, kai už „Idavang“ fermų duobes gyvuliams užkasti rausė traktorius, komplekso vadovai telkė tyrėjų pajėgas, kad būtų aptiktas užkrato kelias.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus teigimu, tai, kad maras įsimetė į labiausiai Lietuvoje saugomas pavyzdines kiaulides, visiems sukėlė šoką.
„Versijų yra įvairių. Iš karto pasirašiau raštą Generalinei prokuratūrai, kad ji imtųsi tyrimo. Neatmestina, kad kiaulės užkrėstos tyčia.
Juolab kad užkratas kitoks, nei žiemą buvo rastas poroje šernų. Ligos eiga – labai ūmi.
Keista ir tai, kad komplekse užkrėsti visi penki tvartai. Ir kiekviename jų serga po dvi tris kiaules. Iš maždaug pusšimčio ištirtų kiaulių užsikrėtusių buvo daugiau kaip 30“, – sakė J.Milius.
Kad kompleksas galėjo būti užkrėstas tyčia, prakalbo ir naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pasak VMVT vadovo, užkratas galėjo patekti tik per pašarus. Pašarai termiškai apdorojami, tad kaip jie galėjo pasėti virusą, kyla daug klausimų.
„Kam tai naudinga? Kol kas sunku pasakyti. Rusams, baltarusiams? Tikrai ne. Patiems lietuviams?
Aišku, dėl danų kiaulidžių smarvės būta daug pykčio. Bet juk Kalvarijos savivaldybėje, ne Ignalinoje“, – svarstė J.Milius.
2011-ųjų birželį klasikinis kiaulių maras buvo įsimetęs į Jonavos rajono bendrovės Beržų komplekso fermas. Buvo sunaikinta apie 15 tūkst. gyvulių.
Tuomet taip pat buvo aiškinamasi, iš kur į kiaulides pateko virusas. Tyčinio užkrato versiją irgi tyrė prokurorai. Bet atsakymo nepateikė.
Nuostoliai – milžiniški
Šiuo metu rinkoje už kiaulių gyvo svorio kilogramą mokama apie 4,6 lito.
Taigi, apytiksliais apskaičiavimais, kompleksas galėjo patirti maždaug 8 milijonų litų nuostolį. Kol kas „Idavang“ galimų nuostolių dar nepaskelbė.
Beje, šis kompleksas, kaip ir kiti, yra apdraustas.
Tačiau nuostolių patirs ne tik „Idavang“. Viltis, kad kada nors vėl atsivers kiaulių eksporto vartai į Rusiją, šių gyvulių augintojai Lietuvoje, matyt, turi galutinai palaidoti.
Vakar Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė kiaulienos ir jos produktų importą iš visos Lietuvos. Latviai, per pastarąsias dvi savaites įsigiję lietuviškų mėsos gaminių ir vis dar jų tebeturintys, buvo raginami mėsą utilizuoti.
Tačiau kaimynams ir patiems kelia rūpesčių pas juos blyksintys afrikinio kiaulių maro protrūkiai.
Latvijos vyriausybė kai kuriuose šalies regionuose yra paskelbusi nepaprastąją padėtį.
Valstybiniai veterinarijos inspektoriai nustatė užkrato zoną, iš kurios uždrausta išvežti kiaules, kiaulieną ir produktus, į kurių sudėtį įeina kiauliena.
Ši zona apima kone visą Ignalinos rajoną.
Negana to, „Idavang“ kompleksas – veislinė kiaulių ferma. Iš jos paršeliai buvo išvežami į kitas įmonės kiaulides, parduodami kitiems augintojams.
Anot J.Miliaus, tiriamas ir kompleksas Kėdainių rajone. Šią savaitę iš Ignalinos rajono kiaulidžių ir į jį buvo nugabenta paršelių.
Be to, „Idavang“ užaugintos kiaulės yra skerdžiamos ir Lietuvos, ir Lenkijos skerdyklose.
Taigi neatmestina, kad virusas galėjo nukeliauti ir į kaimyninę valstybę.
Apsaugos per mažai?
Tuo metu Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas kalbėjo, kad nebuvo tikros apsaugos nuo afrikinio kiaulių maro, viskas buvo daroma tik dėl akių.
„Tvora turėjo iškilti ties siena su Baltarusija – neiškilo.
O kur ta tikroji šernų medžioklė? Juk jų šiemet per pirmąjį pusmetį sumedžiota tiek pat, kiek per tą patį laiką pernai.
Užtat dabar Lietuvai gresia visiška izoliacija.
Dar didesnė, nei buvo po klasikinio kiaulių maro protrūkio 2011-aisiais“, – kalbėjo A.Baravykas.
Pasak asociacijos vadovo, dabar svarbiausia išsiaiškinti, kaip užkratas pateko į fermas, kurios yra vidury miškų, tad tyrėjai esą tikrai turėtų atsekti maro pėdsakus.
Nepadėjo nė buferinė zona
Buferinė zona pernai spalį apėmė Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Šalčininkų, Zarasų, Varėnos, Vilniaus rajonų teritorijas, nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos nutolusias mažiau nei 10 kilometrų.
Čia kiaules gali auginti tiktai ūkiai, kurie laikosi biosaugos reikalavimų.
Šiemet vasarį zona buvo išplėsta, į ją buvo įtrauktos naujos Varėnos, Šalčininkų ir Alytaus rajonų seniūnijos. Jose visi ūkiai privalėjo išskersti kiaules.
Žemės ūkio ministerija afrikinio kiaulių maro prevencijai yra skyrusi 1,9 mln. litų, iš jų 500 tūkst. litų buvo atriekta 10 kilometrų ilgio tvorai Varčios miškui aptverti.
Direktorius didžiavosi pavyzdinga tvarka
* „Idavang“, viena didžiausių Lietuvos kiaulininkystės įmonių, valdančių 11 kiaulių kompleksų, ypač sustiprino jų saugumą.
* „Tam, kad patektų į fermas, maro užkratui reikia kojų“, – ne kartą yra sakęs „Idavang“ generalinis direktorius S.Leonavičius. Jis gerai žinojo, kad būtinybė laikytis biosaugos nėra laužta iš piršto.
* „Tą kompleksą aptvėrėme antra tvora – kad neprasmuktų jokie gyvūnai. Svarbu jas prižiūrėti, kad neatsirastų plyšių. Taip pat būtina naikinti graužikus. Paprastai aplink tvartus yra sustatytos dėžutės su chemikalais – graužikams skirtais nuodais. Vasarą aplink fermas žolę būtina nupjauti kaip futbolo stadione. Juk krūmai ar usnys – gera terpė graužikams veistis“, – pasakojo įmonės vadovas.
* Ties įvažiavimu į įmonės teritoriją įrengtas toks pat dezobarjeras, koks yra Medininkų pasienio kontrolės poste. Dezinfekuojamosiomis medžiagomis nupurškiamas kiekvienas į teritoriją įvažiuojantis automobilis.
* Dar viena biosaugos priemonių – komplekse dirbantys žmonės nevaikšto iš vienos fermos į kitą. Tai gali daryti tik veterinarijos gydytojas ar gamybos direktorius. Tačiau ir jie iš vienos fermos į kitą turi teisę įžengti tik praėjus dviem paroms. Tai – karantino laikas.
* Pasak S.Leonavičiaus, į fermas draudžiama atsinešti net vaisių, apie sumuštinius su dešra nėra ką ir kalbėti.
* Darbuotojai maitinami įmonės sąskaita. Jiems maistas gaminamas specialiai ir patiekiamas tik termiškai apdorotas.
* Atėję į fermas darbuotojai privalo nusiprausti ir persirengti darbo drabužiais. Jokių išlygų nedaroma nei akcininkams, nei direktoriams.
* „Idavang“ valdo ir du kiaulių kompleksus Rusijoje – Leningrado srityje bei Pskovo regione. Ten ji eksploatuoja 6,5 tūkst. ha laukų ir yra didžiausių kiaulininkystės įmonių Rusijoje dvidešimtuke.
* Tačiau tarp Lietuvoje ir Rusijoje esančių kompleksų nėra jokio ryšio. Iš Lietuvos į Rusiją nebuvo gabenama nei veislinių kiaulių, nei pašarų.
Pavojingosios gyvulių ligos kelias
* Afrikinis kiaulių maras yra gyvūnams ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė liga.
* Žmonės šia liga neserga. Užtat afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų. Vakcinos, saugančios nuo šios ligos, nėra.
* Afrikinis kiaulių maras 2007-ųjų balandį kilo vakarinėje Gruzijoje, vos ne pačioje Juodosios jūros pakrantėje, Megrelijoje. Vos per mėnesį užkratas pasklido po visą valstybę.
* 2007-ųjų lapkritį afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas Čečėnijoje tarp šernų, o per porą mėnesių mirtinas virusas pateko ir į čečėnų kiaulių ūkius. Tuo pačiu metu jis pradėjo guldyti šernus ir piečiau Gruzijos esančiuose Armėnijos bei Azerbaidžano miškuose.
* 2009-aisiais šios ligos užkratą šernai nunešė ir į Irano teritoriją.
* 2012-ųjų sausį už galvos buvo priversti griebtis Ukrainos ūkininkai. Šiemet Ukrainoje aptikti du nauji maro židiniai, kol kas – šernų bandose.
* 2012-aisiais afrikinis kiaulių maras apėmė Rusijos regionus – užkrato židiniai ėmė sproginėti aplink Maskvą ir plito tolyn į visas puses.
* 2012-ųjų gruodį Baltarusijoje, ištyrus centrinėje jos dalyje, Baranovičių rajone, kritusius šernus, buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas. Tuo pat metu šioje zonoje ėmė gaišti ir kiaulės, bet buvo pripažinta, kad kalta neva trichineliozė.
* 2012-ųjų lapkritį šernai ėmė kristi ir ties Latvijos siena, Vitebsko srityje.
* 2013-ųjų balandį maras įsimetė į baltarusių kiaulių tvartus, esančius vos 40 km nuo Lietuvos sienos, Baranovo rajone.
* 2013-ųjų lapkritį Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, buvo nustatytos dvi afrikinio kiaulių maro zonos, kuriose virusas šienavo šernus. Viena jų – Šalčininkų rajone ties Dieveniškėmis, kita – Švenčionių rajone ties Adutiškiu.
* 2013-aisiais Rusijoje buvo nustatyti 77 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkiai 14-oje šalies regionų.
* 2014-ųjų sausį įtarimų dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio kilo Baltarusijos Smurgainių rajone, Bojarskio kaime, netoli Lietuvos sienos.
* Šiemet sausio 25-ąją šernas, kritęs nuo šio viruso, aptiktas Lietuvoje.
