Penktadienio vidurdienį posėdį Ignalinos savivaldybėje baigė ir Ekstremalių situacijų valdymo komisija.
Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, svarbiausia dabar – sunaikinti maro židinį „Idavang" komplekse.
„Ignalinos rajone paskelbta ypatingoji padėtis. Visą informaciją perduosime Vidaus reikalų ministerijai ir pirmadienį spręsime, ar tokią pat situaciją paskelbti visoje valstybėje", – lrytas.lt sakė V.Baltraitienė.
Jos teigimu, Žemės ūkio ministerija įsipareigojo Ignalinos rajone kiaules auginančius žmones kuo aiškiau informuoti apie tai, ko jie gali tikėtis paskerdę kiaules, jei tik tai padaryti bus privalu visame rajone. Kol kas jas tenka skersti 3 km spinduliu aplink židinį – „Idavang" kompleksą – gyvenantiems žmonėms.
„Kalbama ne tik apie kompensacijas, bet ir apie tai, kokios paramos jie gali tikėtis, jei imsis kitos žemės ūkio veiklos – augins kitokius gyvulius.
Ignalinos rajone tų kiaulių nėra daug, apie 700. Kol kas dar nėra įpareigojimo visiems skersti kiaules – tai daroma arčiausiai esančiuose ūkiuose, o 10 km spinduliu aplink maro zoną imami gyvulių kraujo mėginiai tyrimams dėl maro užkrato", – sakė ministrė.
Jos teigimu, „Idavang" komplekse kiaulės jau naikinamos.
Svarbu - užkirsti virusui kelią
Kita užduotis, anot ministrės, suvaldyti situaciją taip, kad afrikinis kiaulių maras neišplistų po visą Lietuvą. Ir kad kitos Europos valstybės neapribotų kiaulienos importo iš šalies.
O jo srautas yra nemenkas. Nors kiaulienos Lietuvoje trūksta, kiaulės iki šiol „kursuodavo" per menamas sienas. Lietuvos mėsos perdirbėjai jų atsigabena iš Latvijos, Estijos, Danijos, augintojai – parduoda lenkams, šiek tiek – ir latviams.
Kiaulienos ir gyvų kiaulių eksporto-importo srautui neišvengiamai įtakos daro kaina.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet tik gegužę vidutinė kiaulienos (skerdienos) kilogramo kaina ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse susilygino ir siekė 6,47 lito. Paprastai ES šalyse ji visada būna didesnė. Pavyzdžiui, pernai tuo pat metu Lietuvoje už ją buvo mokama 6,81 lito, ES valstybėse – 7,2 lito.
Palankiausios skerdienos kainos buvo pernai viduvasarį, kai ją dar pirko ir trečiosios šalys. Lietuvoje jos sukosi apie 7 litus, ES šalyse – apie 7,22, trečiosiose – apie 8,65 lito.
Tad lietuviai iki šiol kiaules augino „svetimiems". Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva importavo apie 40 tūkst. kiaulių, daugiausia iš Estijos (16,5 tūkst), Latvijos (14,6 tūkst.) ir Danijos (8,4 tūkst.). Tačiau nenutrūko ir eksporto srautas – į Lenkiją tuo pat metu buvo išvežta 71 tūkst. kriuksių, Latviją - 8,6 tūkst.
Lietuva ir trys kaimynės vienys jėgas
Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui, Vyriausybė telks jėgas ir kartu su Latvija, Estija ir Lenkija prašys ES pagalbos. Kitą trečiadienį Vilniuje planuojamas keturių šalių šalių žemės ūkio ministrų ir veterinarijos tarnybos vadovų susitikimas.
Žemės ūkio ministrė BNS V.Baltraitienė teigė, jog maro plitimas rodo, kad situacija yra rimta. Pasak jos, antros užkrato bangos Lietuva gali sulaukti rudenį, kai šernai iš Baltarusijos kukurūzų laukų sugrįš į Lietuvos miškus.
Jo teigimu, bus aptariamas klausimas dėl europinės paramos, tačiau kol kas neaišku, kiek lėšų bus prašoma.
Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad Lietuva vėl kels klausimą dėl tvoros su Baltarusija, nors jis yra iš dalies pavėluotas.
„Dabar Europa kasdien patiria apie 4 mln. eurų nuostolų dėl prekybos su Rusija ribojimų. Tvora būtų kainavusi pigiau ir būtų sustabdžiusi užkrato plitimą iš Baltarusijos, iš kurios mes negauname informacijos apie užkratą“, - sakė jis.
„Nežinau, kodėl ES į afrikinį kiaulių marą pažiūrėjo gana vangiai. Galbūt manė, kad kritus porai šernų sugebėsime susitvarkyti? Tačiau Lietuvos siena su Baltarusija yra 700 km ilgio, o medžiotojai sako, kad dalis šernų iš Lietuvos dabar gali ieškoti maisto Baltarusijos kukurūzų laukuose ir atgal į miškus grįžti rudenį“, - sakė žemės ūkio ministrė.
J.Milius statyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis maro židinys, tačiau su tuo nesutiko Europos Komisija (EK). Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora iki šiol buvo brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su užkratu priemonė.
EK Lietuvai pernai skyrė 1,948 mln. eurų (6,73 mln. litų) paramos kovai su maru. Tai buvo tik dešimtadalis sumos, kurios jau nuo 2013-ųjų pabaigos prašė Lietuva (20 mln. eurų).
Tirs prokuratūra
Siekiant išsiaiškinti, kaip į didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos fermų kompleksą Ignalinos rajone, kur buvo laikoma beveik 20 tūkst. kiaulių, pateko afrikinio kiaulių maro užkratas ir ar juo gyvūnai nebuvo užkrėsti tyčia, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas gavus VMVT vadovo J.Miliaus raštą. Jame teigiama, kad VMVT neatmeta tyčinio užkrėtimo galimybės, todėl prašo atlikti minėto atvejo tyrimą.
Estai uždraudė įvežti mėsą
Estijos veterinarijos ir maisto priežiūros tarnyba paskelbė, kad dėl naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių Lietuvoje stabdomas kiaulienos ir jos produkcijos importas, praneša naujienų agentūra ELTA.
Organizacija nurodo, kad išimtis bus padaryta tik produkcijai, gamintai pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos 2005 metų liepos 13 d. nutarimą, nustatantį veterinarinius reikalavimus mėsos laikymui ir prekybai.
Estijos pareigūnai nurodo, kad įvesti importo apribojimai yra laikini ir bus atšaukti, kai tik bus užtikrinta, kad naujų ligos protrūkių nebus, o jau užregistruotų atvejų plitimas sustabdytas.
Latviai nusigręžė
„Žinome, kad Latvija atsisakė iš visos Lietuvos priimti mėsą. Kol kas kitų apribojimų bent neteko girdėti. Lauksime, kas bus toliau. Bet turiu vilties, kad tas židinys ir ta liga apsiribos tik tuo vienu kompleksu, ir turbūt iš visos Europos nesulauksime sankcijų“, – penktadienio rytą, prieš išvykdama į Ignaliną, interviu LRT radijui sakė V.Baltraitienė.
Maru užkrėstų kiaulių rasta visuose Danijos kapitalo „Idavang“ komplekso Ignalinos rajone tvartuose, nors jie buvo ypač gerai saugomi. Komplekse buvo laikoma apie 19 tūkst. kiaulių, visos jos naikinamos.
Lietuvos veterinarijos tarnybai ketvirtadienį paskelbus, jog maras šalyje pirmąkart nustatytas kiaulių komplekse, Latvija iškart uždraudė šviežios kiaulienos importą iš Lietuvos, o prekybos tinklai „Rimi“ ir „Maxima“ jau šalina iš prekybos lietuviškos kilmės kiaulieną.
