Svarbiausias reikalavimas - išskersti kiaules

Iki pirmadienio – atokvėpis, bet poryt ekstremali padėtis gali būti paskelbta visoje Lietuvoje. Afrikinio kiaulių maro protrūkis kelia vis didesnį pavojų, rašo „Lietuvos rytas“.

Kol kas kiaules tenka skersti 3 kilometrų spinduliu aplink „Idavang“ kompleksą gyvenantiems žmonėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol kas kiaules tenka skersti 3 kilometrų spinduliu aplink „Idavang“ kompleksą gyvenantiems žmonėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Jul 26, 2014, 11:34 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 5:29 PM

Vakar Ignalinos savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis. Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, svarbiausia dabar – sunaikinti maro židinį bendrovės „Idavang“ komplekse ir užkirsti kelią virusui plisti.

Žemės ūkio ministerija įsipareigojo Ignalinos rajone kiaules auginančius žmones kuo aiškiau informuoti apie tai, ko jie gali tikėtis paskerdę kiaules, jeigu tik tai padaryti bus privalu visame rajone.

Kol kas jas tenka skersti 3 kilometrų spinduliu aplink „Idavang“ kompleksą gyvenantiems žmonėms.

„Kalbama ne tik apie kompensacijas, bet ir apie tai, kokios paramos jie gali tikėtis, jei imsis kitos žemės ūkio veiklos – augins kitokius gyvulius.

Ignalinos rajone tų kiaulių nėra daug, apie 700“, – kalbėjo ministrė.

Pastarosiomis dienomis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino žinią, kad kompensacijos pradedamos mokėti žmonėms, išskerdusiems kiaules buferinėje maro apsaugos zonoje, į kurią ūkiai pateko šiemet Dzūkijos miškuose aptikus nuo maro nugaišusį šerną.

VMVT vadovo Jono Miliaus teigimu, tiems, kurie iki balandžio 15 dienos privalėjo paskersti kiaules Alytaus miesto ir dalies rajono seniūnijose bei tam tikrose Šalčininkų ir Varėnos seniūnijose, bus išmokėta 3,4 milijono litų. Šioje zonoje kriukses išskerdė maždaug 740 ūkininkų.

– Ignalinos rajone paskelbta ekstremali padėtis. Ką tai reiškia? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Miliaus.

– Tai tokia pat padėtis, kuri nėra atšaukta dar šešiuose Lietuvos rajonuose: Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų.

Iš juose esančių ūkių niekur nebuvo galima išvežti gyvų kiaulių, tik į Lietuvos skerdyklas.

Iš ten negalima tiekti kiaulienos bei jos gaminių nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, nei Muitų sąjungos šalims, nei Lietuvos rinkai.

Reikalavimai ir Ignalinos rajone dabar yra tokie patys. Svarbiausias jų – kiaulės turės būti išskerstos.

– Ketvirtadienį tyrimams buvo paimtas visų šioje zonoje auginamų kiaulių kraujas. Kokie tyrimų duomenys?

– Kol kas ramu, užkrato neaptikome, tyrimų atsakymai yra neigiami.

Tačiau daug didesnis mūsų rūpestis – tos fermos, į kurias paršeliai iš Ignalinos rajone, Rupinskų kaime, esančio „Idavang“ komplekso buvo išvežti liepos 22-ąją. Jie bus stebimi dar 15 dienų.

– Kas pasikeis, jei ekstremali zona padidės – apims daugiau rajonų ar visą Lietuvą?

– Kol kas kalbama apie tai, kad ekstremali padėtis bus paskelbta dar keliuose rajonuose. Visa tai paaiškės pirmadienį.

Ten, kur bus paskelbta ekstremali padėtis, įsigalios ir minėti reikalavimai.

– Kokia kaimyninių valstybių reakcija? Latviai jau nusigręžė, o kiti?

– Latviai elgiasi taip, kaip ir mes, kai pas juos liepos pradžioje buvo aptikta afrikinio kiaulių maro židinių. Tiesa, nedideliuose ūkiuose, kuriuose laikoma apie 60 kiaulių.

Nepirkome iš jų nei kiaulių, nei mėsos tol, kol negavome specialaus dokumento iš Europos, patvirtinančio teritorijos, iš kurios visa tai negali būti eksportuojama, ribas.

Dabar kaimynai daro tą patį – laukia tokio dokumento. Kitos ES valstybių kol kas tyli.

– Maras „Idavang“ kiaulidėse pasireiškė prieš keturias paras. Ar versija, kad jis pateko per pašarus, toliau tikrinama?

– Visas darbas dabar – tyrėjų rankose. Generalinė prokuratūra vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Jo ėmėsi Vilniaus apygardos prokuratūra.

Mes nuo pat pradžių neatmetėme tyčinio užkrėtimo galimybės. Pats ir pasirašiau kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.

– Kiaulių augintojai priekaištauja, kad ties siena su Baltarusija taip ir neiškilo nuo šernų galinti apsaugoti tvora.

Neišsižadėjote šios idėjos?

– Dabar jau beveik per vėlu. Tai daryti reikėjo tuomet, kai pernai liepą buvo nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys Baltarusijoje, netoli mūsų valstybės.

Tvora būtų kainavusi per 40 mln. litų, bet su tuo nesutiko Europos Komisija. Kovai su maru praėjusiais metais ji skyrė vos apie 2 milijonus litų – dešimtadalį to, ko prašėme kitoms apsaugos priemonėms.

Ta tvora būtų kainavusi Europai daug pigiau negu nuostoliai, kuriuos ES šalys patiria dėl prekybos su Rusija ribojimų.

Kasdien tie nuostoliai sukasi apie 4 milijonus eurų (apie 13 mln. litų).

Gyventojai sukrėtimų neturėtų patirti

Ekstremalios situacijos Lietuvoje dažniausiai buvo skelbiamos dėl gaisrų ar potvynių, tačiau tik atskirose savivaldybėse.

Anot civilinės saugos specialistų, tai skamba baisiai, tačiau didelių pokyčių visos šalies žmonių gyvenime neturėtų būti.

Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas paaiškino, kad kiekviena ekstremali situacija yra skirtinga, todėl skiriasi ir kovos su nelaime ar grėsme priemonės.

„Situacija yra skelbiama norint pasitelkti visas būtinas valstybės tarnybas ir institucijas, norint pabrėžti, kad ji yra ypatinga ir kelia vienokią ar kitokią grėsmę“, – sakė ministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.