Vakare sutvarkytoje Giliaus ežero pakrantėje vyks apdovanojimai, koncertai (smulkiau www.trp.lt).
Jeigu prisiminti istoriją tai nuo seno čia žmones traukia ežerai, kurie tarp miškų, miestelio ir pievų išsidėstę kaip pailgi karoliai. Iš viso Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje priskaičiuojama 12 didesnių ir mažesnių ežerėlių.
Greta Tytuvėnų esantis Bridvaišio ežeras yra pats paslaptingiausias ir pats giliausias. Greta jo stūkso Bridvaišio piliakalnis. Spėjama, kad čia galėjusi būti Cydaro pilis, su kuria siejamas Tytuvėnų vardas. Ežerą puošia dvi salos – Didžioji ir Varnų, iš jo išteka Tytuvos upelis, o įteka tik mažyčiai upeliukai.
Gilius ežeras kiek kitoks. Jo vanduo vasarą balzganai žalsvas. vandenys žali, taip nudažyti šaltinių vandens bei čia gyvenančių dumblių. Greta jo rasime kabančias pelkes, akmenų rūžos atkarpą, gausybę šaltinėlių. Aplink jį vingiuoja 3,3 km. besitęsiantis pažintinis takas. Bridvaišį ir Gilių suartina aplink juos abu vingiuojanti vaizdinga Tytuvėnų dviračių trasa.
Greta ežerų jau nuo seno gyveno žmonės, kurie savo veikla padarė ir negerų dalykų. Prie Bridvaišio ežero yra mažutis Varlinio ežerėlis. Penkiasdešimtmečiai tytuvėniškiai prisimena, kad jie vaikystėje ten maudėsi, koks tyras buvo vanduo. Vanduo buvo labai „minkštas“, jame moterys pamėgo skalbti ir skalauti. Dėl šių ir kitų priežasčių šiuo metu balzganai žalsvame Varlinio ežero vandenyje niekas maudytis nebeišdrįsta.
Didžiausias parke esantis Gauštvinio ežeras net 3 kilometrų ilgio, seklus, menkai pratekantis. 2009 metų rugpjūčio gale ten masiškai krito žuvys. Taip pat šis ežeras po aplinkos apsaugos agentūros atliekamų tyrimų apibūdinamas kaip labai blogos ekologinės būklės.
Prie šiaurinės Tytuvėnų miestelio pusės glaudžiasi Giliaus ežeras. Tarybiniais laikais jo pakrantėje veikė kavinė, pionierių stovykla. Buvo pastatyta vasaros estrada, atviras plaukymo baseinas, nardymo bokštas. Čia atvykdavo keliautojų grupės net iš plačiosios „tėvynės“.
Lietuvai tapus nepriklausomai viskas labai sunyko. Liko tik labai aptriušusi vasaros estrada ir nardymo bokštas su lieptu. Vedant ekskursijas pažintiniu taku dažnas paklausdavo kodėl tai netvarkoma.
Siekiant spręsti susidariusias ekologines problemas, Tytuvėnų regioninio parko direkcija įgyvendino tarptautinį projektą „Ežerai ateičiai“.
Šį projektą vykdė net 12 partnerių: 8 institucijos Latvijoje ir 4 Lietuvoje. Kiekvienas projekto atstovas sprendė jo vietovėje esančias ežerų problemas. Projekto metu buvo siekiama ne tik ištirti bei pagerinti bendrą ežerų būklę, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas poilsiui prie ežerų, įtraukti vietos gyventojus į ežerų būklės stebėseną, kad kiekvienas gyventojas galėtų dalyvauti vertinant to ar kito ežero būklę. Projekto veikloms vykdyti buvo pasirinkti trys ežerai, kuriuose nustatytos įvairios problemos.
Buvo pritaikyta lankymui Giliaus ežero pakrantė: perstatyta vasaros estrada, kartu įrengiant medinę aikštelę renginiams ir krepšiniui. Taip pat nutiesti takai, padaryta automobilių sustojimo ir vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkytas paplūdimys, pastatytos pavėsinės, įrengtas apšvietimas. Darbus sąžiningai atliko kelmiškiai – UAB „Račkausko Agrotech".
Į užteršto Varlinio ežero tyrimų programą buvo įtraukti šio detalūs vandens, dugno nuosėdų, batimetriniai, ploto kitimo bei vandens ir pakrančių augalijos tyrimai.
Rezultatai parodė, kad ilgą laiką į ežerą plūdę chemikalai niekur nedingo, jie kaupėsi ežero dugno nuosėdose ir dabar veikia visą ežero ekosistemą, ypatingai spartindami ežero senėjimo procesus. Todėl mokslininkai rekomendavo ežerą valyti, o organinėmis medžiagomis prisotintas dugno nuosėdas panaudoti tręšimui.
Projekto metu tirtas visas Gauštvinio ežero baseinas, imti vandens mėginiai iš 7 taškų, siekiant išsiaiškinti iš kur į ežerą patenką daugiausiais organinių medžiagų: iš intensyvios žemdirbystės nualintų laukų, ar iš šiaurėje esančio durpyno, o gal yra kiti šaltiniai?
Metus trukusių tyrimų rezultatai parodė, kad į ežerą atitekančiame vandenyje organinių medžiagų kiekiai neviršijo leistinų įprastų normų, o organinių medžiagų didesnė koncentracija ežero vandenyje susidarė dėl didelio pratekančio vandens kiekio. Žuvų tyrimai šiame ežere parodė, kad prieš kelis metus įvykęs masinis žuvų kritimas padarė įtaką jų rūšinei struktūrai bei gausai ežere. Buvo reikalingas intensyvesnis papildomas įžuvinimas.
Viena iš projekto veiklų – tai savanoriškos ežerų stebėsenos „Ežerų stebėjimo“ programos įdiegimas ir pristatymas visuomenei. Projekto metu partnerių buvo parengtos anketos, skirtos gyventojams, norintiems savarankiškai dalyvauti ežerų stebėsenos programoje ir konkrečiais darbais prisijungti prie šios programos įgyvendinimo, bei ežerų išsaugojimo.
Projektą įgyvendinti be „Lat – Lit" programos „Bendradarbiavimas tarp sienų“ padėjo ir Kelmės rajono savivaldybė. Be jų indėlio projektas nebūtų buvęs ir pradėtas.
