K.Leontjeva: Portugalija parodė pavyzdį
„Mokesčius administruojančių institucijų jungimas yra toji teigiama kryptis, kuria reikėtų eiti, - ūkio ministro ir Konsolidavimo komisijos darbą teigiamai vertina Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva. - Verslui daug paprasčiau turėti reikalų su viena institucija. Kam reikalingos net trys institucijos, kurios dalijasi tuos mokesčius?“
Jos teigimu, būtina padaryti dar vieną svarbų dalyką - suvienodinti darbo pajamų apmokestinimo bazę.
„Dabar „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo vienos bazės, tuo tarpu pajamų mokestis – nuo kitos. Jeigu tai būtų ta bazė suvienodinta, o taip pat įmokų mokėjimo, deklaravimo tvarka, tuomet būtų efektyviau panaudojamos biudžeto lėšos bei sumažinta paini mokesčių sistemos našta“, - sakė ekspertė.
Pasak K.Leontjevos, prieš porą metų gerą pavyzdį parodė Portugalija, kuri apjungė savo šalies Muitinę su Mokesčių inspekcija.
Didžiausią grėsmę pašnekovė įžvelgia tame, kad ir ši idėja gali likti nerealizuota.
„Tai jau ne pirmas siūlymas apjungti šias institucijas. Ir dabar, tikiu, išgirsime daug įvairių aiškinimų, kodėl to nereikėtų daryti. Jau dabar kalbama apie sąnaudas, investicijas, apie tai, kad tik toji institucija gali atlikti vieną ar kitą darbą. Tokie pasisakymai randa užtarėjų Seime“, - sakė ekspertė.
S.Besagirskas: daugelis komisijų - tik arbatos gėrimo klubai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas šimtu procentų palaiko ūkio ministro iniciatyvą.
„Praėjusiais metais premjero buvo sudaryta darbo grupė, joje dalyvavau ir aš. Buvo priimtas sprendimas VMI sujungti su „Sodra“, nes dabar yra daug sunkumų, susijusių su administravimu. Pradedant nuo to, kad mokesčiai skaičiuojami nuo skirtingų bazių, baigiant ataskaitų pateikimo terminais, formomis ir t.t.
Juk iš principo yra tas pats biudžetas. Jeigu „Sodrai“ trūksta pinigų, valstybė jai skolina. Iš vienos kišenės perdedama į kitą, bet imituojama, kad tai yra dvi atskiros institucijos. Pritarčiau, kad šios abi institucijos būtų sujungtos. Daug kartų apie tai diskutavome, pakankamai detaliai šį klausimą analizavome verslo grupėse - tarp finansininkų, ekonomistų ir neradome nei vieno argumento prieš“, - tvirtino ekonomistas.
S.Besagirskas sutinka, kad sujungimas pareikalautų tam tikrų administracinių sąnaudų, bet nauda būtų kur kas didesnė. „Taip, bet kiek atsilaisvina resursų, kiek pastatų galima parduoti. Valstybės išlaidos atsipirktų palyginti per labai trumpą laikotarpį - per kokius dvejus metus", - mano LPK atstovas.
Pasak pašnekovo, panaši iniciatyva buvo dar prie ankstesnės valdžios. Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys buvo suformavęs Saulėtekio komisiją, kuri, S.Besagirsko teigimu, pasiteisino.
„Dauguma komisijų yra popierinės, tokie arbatos gėrimo klubai, kur žodis nevirsta kūnu, tuo tarpu Saulėtekio komisijai nemažai biurokratinių kliūčių pavyko panaikinti. Tačiau kur buvo pagrindinė problema? Ten, kur pasiūlymo įgyvendinimui pakakdavo vyriausybės nutarimo ar žemesnio lygio teisės akto, ten beveik viskas būdavo įgyvendinama. Tačiau beveik visi pasiūlymai, kurie nukeliaudavo į Seimą, užstrigdavo. Bijau, kad dabar su šia komisija nenutiktų tas pats“, - sakė S.Besagirskas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad komisijos užmojis iš karto sulauks pasipriešinimo. „Visi suprantame, kad yra ne tik objektyvių, bet ir subjektyvių kliūčių. Daug įvairių partijų atstovų dirba ir „Sodros“, ir VMI vadovybėje, dalis jų neteks darbo vietos. Kas nutiks? Jie skambins savo partijos vadovams, o tie per televiziją puls aiškinti, kad jungti negalima. Bėda ta, kad viskas susiveda į trejetą - penketą gerbiamų partiečių, kurių negalima atleisti iš darbo vietos. Tokia ta mūsų šalis“.
V.Sutkus: istorinė iniciatyva
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus įsitikinimu, kuo mažiau biurokratizmo - tuo geriau.
„Aš pats dalyvauju Konsolidavimo komisijos darbe ir tiesiogiai stebiu tuos procesus. Mane džiugina ir Vyriausybės, ir komisijos pirmininko Armino Mačiulio, ir Ūkio ministerijos ambicijos ženkliai sumažinti administracinę naštą verslui. Paprastai nemėgstu skambių žodžių, bet šį kartą noriu pasakyti, kad tai - istorinis įvykis. Nuo 1991 metų tokio masto iniciatyvos tikrai nėra buvę. Iniciatyva yra labai ambicinga, mes ją tikrai labai vertiname ir pritariame“.
V.Sutkus teigia nesutinkąs su argumentais, kad nereikia tuo užsiimti, nes reikės keisti daug teisės aktų.
„Jeigu reikia keisti – pakeisime. Tai joks argumentas. Tarkime, yra Žuvininkystės priežiūros tarnyba, jos atstovai žiūri į akis ir aiškina, kokia ji yra svarbi, unikali ir kaip ją būtina reikia išlaikyti. Tai kodėl nėra kiaulininkystės priežiūros tarnybos?
Dažnai bandoma įvelti į biurokratines pinkles, nes pradedama aiškinti, kad viena ar kita tarnyba reikalinga, nes to reikalauja europiniai teisės aktai. Tai - pritempta ir neatitinka esmės. Kaip darbo grupės narys sakau: taip, pasipriešinimo būna nemažai".
Pasak pašnekovo, šiai iniciatyvai ypač reikalingas politinis palaikymas.
„Ši Vyriausybė padarė gerai, kad įtraukė į darbo grupes verslo atstovus. Mes jaučiame pulsą ir turime nemažai argumentų. Kai lieka tik valdininkai, tai kiekviena verslą kontroliuojanti institucija nori įtikinti, kad jie yra vieninteliai, unikalūs, kad juos panaikinus ar sujungus ateis pati tikriausia pasaulio pabaiga. Kai susėda vieni biurokratai, tarp jų atsiranda tarpusavio supratimas ir tada praktiškai neįmanoma nieko pakeisti“.
L.Graužinienė: naudos neduos, brangiai kainuos
Konsolidavimo komisijos iniciatyva sujungti „Sodrą“, VMI ir Muitinę, kaip ir pranašavo verslo organizacijų atstovai, jau spėjo sulaukti pasipriešinimo. Interviu „Žinių radijui“ Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad toks sujungimas naudos neduos, įneš painiavos ir per brangiai kainuos.
Pasak jos, nauju dariniu, sujungus „Sodrą“, VMI ir Muitinės departamentą, gali būti apsunkinamas mokesčių surinkimas ir gyventojams kils nepatogumų.
Seimo vadovė abejoja, kad tokiu sprendimu bus lengviau verslininkams ir siūlo tobulinti jiems painią pelno mokesčio atskaitymų apskaičiavimo tvarką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat nepritaria „Sodros“ funkcijų perdavimui naujai institucijai. Ji aiškino, kad Ūkio ministerijos teikiama svarstyti pertvarka brangiai kainuotų.
„Tai būtų labai didžiulė investicija - todėl, kad susieti šitas dvi sistemas nebūtų taip paprasta, todėl, kad informacinių technologijų programų parengimas tikrai valstybei labai daug kainuotų“, - dėstė A.Pabedinskienė.
Lrytas.lt primena, kad pagal E.Gusto sumanymą, įstaigos, kurių sujungimui nereikia keisti teisės aktų, bus sujungtos iki kitų metų liepos mėnesio, o pagrindinį konsolidavimo darbą žadama baigti iki 2016 metų pabaigos. Konsoliduojant įstaigas, norima panaikinti 11 biudžetinių priežiūros įstaigų ir taip sumažinti administracinę naštą verslui.
Konsolidavimo procesą, pasak ministro, rengia 11 darbo grupių ir Konsolidavimo komisija.
