„ERGO Insurance“ žalų administravimo ekspertai skaičiuoja, kad ši, kelis milijonus litų siekianti žala – didžiausia, kurią Lietuvoje yra tekę išmokėti gyvūnus apdraudusiam ūkiui, tačiau ir primena, kad teoriškai draudikai yra įsivertinę ir kur blogesnių, su gyvūnų epidemijomis susijusių scenarijų, rizikas.
„Iki šiol daugiausiai žalų už gyvūnų draudimą buvome atlyginę karštą 2010-ųjų vasarą, kai stipriai padaugėjo gaištančių naminių paukščių, tačiau bendras kelių paukštininkystės ūkių nuostolis tąkart buvo kiek didesnis nei 1 mln. litų.
Atvejis Rupinskų kiaulių auginimo komplekse pademonstravo, kokio masto nuostoliai gresia ūkiams epidemijos protrūkio atveju. Nuostolių ypač padaugėja tuomet, kai yra priimamas sprendimas naikinti naminius gyvūnus tam tikroje teritorijoje esančiuose ūkiuose“, – teigia Tomas Nenartavičius, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento vadovas.
Pasak jo, ne kiekvieną dieną tenka administruoti tokią didelę žalą, tačiau sklandžiai dirbant su nukentėjusio ūkio atstovais pavyko tą padaryti išties labai greitai. Sprendimas atlyginti žalą buvo priimtas beveik iškart po nelaimės – dar liepos pabaigoje.
Nors iš 43 „ERGO Insurance“ Lietuvoje gyvūnų draudimu apdraustų kiaulių ūkių priverstinai skerdžiamos buvo tik minėtame „Idavang“ priklausančiame komplekse esančios kiaulės, paskelbta ekstremali padėtis ir sunaikinti pasmerktų kiaulių kiekis ne juokais išgąsdino Lietuvos ūkininkus. „ERGO Insurance“ Lietuvoje per rugpjūtį sulaukė neįprastai daug užklausų dėl gyvūnų draudimo. Galimybės apsidrausti esant kiaulių maro grėsmei yra gana ribotos, tačiau draudikai viliasi, kad šis įvykis paskatins ūkininkus įsivertinti epidemijų grėsmes dar iki joms priartėjus ir kitąmet apsidraudusiųjų skaičius bus didesnis.
„Vakarietiškai ūkininkaujančiai „Idavang“ gyvūnų draudimas – įprasta praktika. Gyvūnus „ERGO Insurance“ bendrovė Lietuvoje ėmė drausti daugiau nei prieš dešimtmetį. Draudimo įmoka yra viena iš savaime suprantamų modernaus ūkio išlaidų eilučių, tačiau mažesnę patirtį turintys ūkininkai kartais bando patys numatyti, kada verta draustis arba mano sutaupę draudimo įmoką, jei gyvūnams nieko blogo taip ir nenutiko. Mums, nuolat vertinantiems epidemijų rizikas ir galimus nuostolius, toks mąstymas primena be bilieto autobusu važiuojantį keleivį, manantį, kad sutaupys, jei neįlips kontrolierius“, – sako T. Nenartavičius.
„Kai tenka paskersti visus ūkyje augintus gyvūnus, išlaidos tuo nesibaigia, o ūkinės veiklos atnaujinimui reikalingos naujos investicijos, todėl solidi draudimo išmoka yra gyvybiškai svarbi – tą supras kiekvienas ūkininkas“, – sako Rupinskų kiaulių auginimo kompleksą valdančios „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Draudikų teigimu, dažniausiai Lietuvos kiaulių augintojai draudžiasi nuo užkrečiamų, pavojingų ir labai pavojingų ligų, neužkrečiamų ligų ir traumų. Taip pat ūkininkams aktualu draustis nuo gamtos jėgų: audros, krušos, staigaus ir nenumatyto potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo ar nuslydimo, saulės, šilumos ar šalčio poveikio. Taip pat draudžiamasi nuo ugnies, vagysčių, piktavališkos trečiųjų asmenų veikos, vandalizmo, gyvūnų uždusimo.
„Vakarietiškai ūkininkaujančiai „Idavang“ gyvūnų draudimas – įprasta praktika. Gyvūnus „ERGO Insurance“ bendrovė Lietuvoje ėmė drausti daugiau nei prieš dešimtmetį. Draudimo įmoka yra viena iš savaime suprantamų modernaus ūkio išlaidų eilučių, tačiau mažesnę patirtį turintys ūkininkai kartais bando patys numatyti, kada verta draustis arba mano sutaupę draudimo įmoką, jei gyvūnams nieko blogo taip ir nenutiko. Mums, nuolat vertinantiems epidemijų rizikas ir galimus nuostolius, toks mąstymas primena be bilieto autobusu važiuojantį keleivį, manantį, kad sutaupys, jei neįlips kontrolierius“, – sako T. Nenartavičius.
„Kai tenka paskersti visus ūkyje augintus gyvūnus, išlaidos tuo nesibaigia, o ūkinės veiklos atnaujinimui reikalingos naujos investicijos, todėl solidi draudimo išmoka yra gyvybiškai svarbi – tą supras kiekvienas ūkininkas“, – sako Rupinskų kiaulių auginimo kompleksą valdančios „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Draudikų teigimu, dažniausiai Lietuvos kiaulių augintojai draudžiasi nuo užkrečiamų, pavojingų ir labai pavojingų ligų, neužkrečiamų ligų ir traumų. Taip pat ūkininkams aktualu draustis nuo gamtos jėgų: audros, krušos, staigaus ir nenumatyto potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo ar nuslydimo, saulės, šilumos ar šalčio poveikio. Taip pat draudžiamasi nuo ugnies, vagysčių, piktavališkos trečiųjų asmenų veikos, vandalizmo, gyvūnų uždusimo.
