Investuoti biržoje sugeba toli gražu ne visi daugiau ar mažiau pinigų turintys žmonės, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Manager-magazi n.de“ informacija.
Laimingiesiems pasiseka, bet kitiems, kurie neturi tokios uoslės, lieka tik pasikliauti paprastesniais investicijų būdais.
Tačiau pasirinkus juos tikėtis greito ir nemenko pelno būtų mažų mažiausiai naivu.
Už indėlius – tik grašiai
Kuo ilgesniam laikotarpiui padedamas indėlis, tuo didesnės palūkanos.
Bet uždirbti iš to vargu ar pavyks. Greičiausiai ilgam teks pamiršti išsyk po krizės bankų skelbtus skaičius, kai už indėlius buvo mokama apie 10 proc. per metus.
Portalo indėliai.lt duomenimis, vakar didžiausias palūkanas už 60 ar daugiau mėnesių indėlį siūlė kredito unijos LTL, „Amber“ ir „Vilniaus kreditas“. Per metus – 3,2 proc.
Dabartinėmis sąlygomis tai visai nemenkai.
Tačiau norintiems tokiu būdu padvigubinti savo pinigus reikės laukti kone pusę gyvenimo – 31,25 metų.
Vis dėlto tai menkniekis, palyginti su indėliais bankuose.
To paties portalo duomenimis, mažiausias palūkanas už 5 metų ar didesnės trukmės indėlį vakar siūlė „Swedbank“ – 0,4 procento per metus. Nusprendus šitaip pasidvigubinti pinigus reikėtų palūkėti ne taip ir trumpai – 250 metų.
Lakštai – ne išeitis
Galbūt tuomet geriau skolinti valstybei? Vargu. Antai SEB bankas skelbia šiuo metu platinantis tris Vyriausybės taupymo lakštų emisijas.
Metų trukmės lakštams taikoma metinių palūkanų norma siekia 0,4 proc., dvejų metų trukmės – 0,8 proc., trejų – 1,1 proc.
Net pasirinkus pastarąsias sąlygas laukti, kol investuota suma taps dusyk didesnė, tektų net 90,9 metų.
Pelningiau investuoti į Vyriausybės obligacijas. Praėjusią savaitę paskelbtas 7 metų trukmės obligacijų aukcionas. Metinės palūkanos – 2,1 proc.
Šitaip taupant iš tūkstančio litų uždirbti dar tūkstantį pavyktų nebent per 47,6 metų.
Laukti tektų tūkstantmečius
Vis dėlto Lietuva – aukso kasyklos investuotojams, palyginti, pavyzdžiui, su Europos ekonomikos varikliu vadinama Vokietija. Kartais skolindami šiai valstybei investuotojai net ir primoka.
Tačiau ne visuomet. Antai rugpjūčio viduryje Berlynas išplatino vertybinių popierių, kurių metinės palūkanos nėra neigiamos – jos siekia 0,086 proc. Laukti pinigų padvigubėjimo tektų beveik 1163 metus.
Bet ir tai dar palyginti neilgai. Tie patys vokiečiai praėjusį mėnesį platino vyriausybės obligacijas, kurių metinės palūkanos – 0,018 proc. Investicijos į jas vertė dvigubai išaugtų daugiau nei per 5555 metus.
Deja, žmonės pačius pinigus naudoja gerokai trumpiau. Pasak istorinių šaltinių, pirmasis aukso monetas pradėjo kaldinti Lidijos karalius Krezas. Tai vyko maždaug prieš 2560 metų.
Ar galima tikėti graikais?
Vis dėlto pasipelnyti galima ne tik per tūkstantmečius. Antai Europoje šiuo metu brangiausiai skolinasi techninį bankrotą jau patyrusi Graikija. Dešimties metų trukmės Atėnų obligacijų metinė palūkanų norma – 4,4 proc.
Tad vietoj milijono turėti du galima mažiau negu per 23 metus. Gal ir neprasta išeitis, tačiau rizika didžiulė: graikais patikėję investuotojai pastarąjį dešimtmetį turėjo susitaikyti su milžiniškais nuostoliais, dalį skolų teko netgi nurašyti.
Vargu ar to pavyktų išvengti įsigijus, pavyzdžiui, Venesuelos vertybinių popierių. Ši Pietų Amerikos šalis pasižymi socialistinių pažiūrų vadovais, kurie dėl prastos ekonomikos būklės jau patys pradėjo nustatinėti būtiniausių prekių kainas.
Šalis, kurioje laisvosios rinkos lieka vis mažiau, dabar skolinasi už daugiau negu 13 proc. metinių palūkanų. Patikėjus venesueliečių pažadais dvigubai uždirbti įmanoma kone per pusaštuntų metų. Tačiau rizika viską prarasti irgi nemenka.
