Privačių miškų savininkai ir valstybės įmonės miškų urėdijos, pakliuvusios į afrikinio kiaulių maro zonas, miško darbų negali imtis be veterinarijos inspektorių leidimo.
Tik, priešingai nei ūkininkams, veiklą privalėjusiems sustabdyti, miškininkams jokių kompensacijų nežadama.
Kaip įvykdyti prievolę?
Privačių miškų savininkų asociacijos narys Vytautas Varanka Alytaus rajone, afrikinio kiaulių maro apsaugos zonoje, turi 25 hektarų miško.
Sausio mėnesio pradžioje jis gavo visus reikiamus leidimus ūkininkauti. O sausio pabaigoje, kilus maro grėsmei, jam priklausančiame miške buvo uždrausta beveik visa ūkinė veikla.
„Nors kirsti miško nebegalima, kažkodėl sanitariniai kirtimai išliko privalomi. Neįvykdžius šių reikalavimų gresia baudos.
Nelogiška, nes sanitarinių kirtimų metu nukirsta mediena vis tiek nugabenama į tas pačias lentpjūves, į kurias vežami ir kiti medžiai. Kažkodėl vienu atveju yra grėsmė, kad kiaulių maras paplis į kitus rajonus, o kitu – ne“, – stebėjosi V.Varanka.
Ekstremali situacija trunka jau 8 mėnesius, tad miško savininkai patiria nuostolių, apie kurių kompensavimą valdžios institucijos nė neužsimena.
„Aišku, mūsų padėties nepalyginsi su ūkininkų, kuriems teko išskersti kiaules. Miškai išliks ir anksčiau ar vėliau galėsime juos kirsti. Tačiau yra žmonių, kuriems miškas – pragyvenimo šaltinis, tad dabar jie neturi jokių pajamų“, – sakė V.Varanka.
Iškirto tiktai pušis
„Pirkau mišką, suderinau miškotvarkos projektus.
Lyg tyčia Varčios miške, kuriame šiemet ir buvo rastas tas nuo maro kritęs šernas“, – pasakojo bendrovės „Log Forest“ vadovas Mantas Lesniauskas.
Jo verslo planai tame miške šiemet žlugo: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) leido iškirsti tik kenkėjų išdžiovintą eglyną.
„Kirtome, krovėme medieną į sandėlius. Bet buvome stebimi lyg pro didinamąjį stiklą.
Ir įrangą, ir miškavežius, ir medkirčius teko ne tiktai dezinfekuoti, bet ir kasdien pateikti ataskaitas, kiek ir kokių dezinfekcijos priemonių buvo sunaudota“, – sakė M.Lesniauskas.
Jam nuostabą kėlė tai, kad nebuvo suteiktas leidimas sykiu su kenkėjų pažeistomis eglėmis kirsti ir ten pat augančius ąžuolus.
„Suklosi kitur ruošdamas medieną. Tačiau ne viena miško valdų Alytaus rajone turinti įmonė sustabdė veiklą, atleido žmones.
Atrodo, miškas – privatus turtas, tačiau dabar nieko su juo negalima daryti“, – skundėsi M.Lesniauskas.
Kiaulystę iškrėtė šernai
„Kadangi pas mus – Alytaus rajono miškuose – buvo rastas nuo afrikinio kiaulių maro kritęs šernas, o kitas sumedžiotas, teko išplėsti buferinę zoną.
Iki tol ji driekėsi palei Baltarusijos sieną. O šernams atnešus maro užkratą ji buvo padidinta – išplėsta dar 10 kilometrų spinduliu nuo šerno kritimo vietos. Čia iki kitų metų sausio 24-osios nebus galima kirsti medžių“, – paaiškino Alytaus VMVT viršininkas Romas Černius.
Tad Dzūkijos miškininkams labiausiai nepasisekė. Užtat Aukštaitijoje, kur afrikinis kiaulių maras įsimetė į ūkius, padėtis kitokia. Mat ten maras aptiktas tik kiaulių ūkiuose, o ne laukinėje gamtoje. Pasak Utenos urėdijos vyriausiojo miškininko Valentino Merkio, miškuose, kurie priklauso urėdijai, darbai atliekami taip, kaip planuota.
„Turime dezinfekuoti įrankius, avalynę, miškavežių ratus. Juolab kad pačioje maro apsaugos zonoje net nedirbame – tai jau Ignalinos nacionalinio parko teritorija“, – sakė V.Merkys.
Ignalinos urėdijos vyriausiasis miškininkas Pranas Kraujalis irgi sakė, jog dabar vyksta kaip įprasta. „Tik uogautojų ar grybautojų gražiuoju paprašome, kad jie į mišką neitų. Visur susmaigstyti įspėjamieji ženklai “, – pasakojo miškininkas.
