„Sakuona“ savo veiklą pradėjo plėtoti atokiame Klaipėdos rajono Plikių miestelyje. Pirmasis cechas įkurtas sunykusioje galvijų fermoje, kur senais įrenginiais iš beržo lukšto gaminti nesudėtingi produktai - faneros detalės. Per dešimtmetį baldų įmonę nusiaubė net du gaisrai, žlugo senosios rinkos, skaudūs buvo ir Rusijos ekonominės krizės padariniai.
Per iškilmes prisiminęs vingiuotą „Sakuonos“ kelią VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas stebėjosi likimo pokštais: „Kažkodėl būtent šią įmonę užgriuvo sunkiausia išbandymų našta. Po gaisrų svarstėmė, ką daryti - gaivinti ją ar uždaryti visiems laikams ? Tęsti pradėtą veiklą bene labiausiai įkvėpė per visas negandas niekur neišsilakstę darbuotojai. Vadovams jie pasakė - ieškokite lėšų, o mes viską atstatysime ir dirbsime toliau“.
Gauta 5 mln. litų paskolą buvo pirmoji finansinė injekcija. Po to įmonės darbuotojai, pasiraitoję rankoves, kibo į darbą – šalino degėsius nereikalaudami už tai jokio atlygio. Sumanius atgaivinti gamybą , nevengta rizikingų sprendimų, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įmonę už savavališkai pradėtas statybas, cechų rekonstravimą nubaudė 200 tūkst. litų bauda. Dabar „Sakuonos“ darbuotojai šią ir kitas „likimo išdaigas“ prisimena su šypsena.
„Tada mus slėgė įvairūs įsipareigojimai. Jeigu viską būtume darę skrupulingai laikydamiesi įstatymų raidės, gamybą būtų tekę atidėti dar vieneriems metams. O per tą laiką galėjome prarasti sunkiai iškovotas pozicijas rinkoje. Už tai, kad „Sakuona“ neišnyko iš medienos pramonės įmonių žemėlapio, pirmiausia dėkoju čia dirbantiems žmonėms - jie yra didžiausia mūsų vertybė ir gamybos variklis“, - kalbėjo S.Paulauskas.
Po pirmojo gaisro sparčiai atstatytoje gamykloje vėl užvirė darbas. „Sakuona“ buvo pripažinta sparčiausiai besivystančia šalies medienos pramonės įmone, pelnė „Lietuvos metų eksportuotojos“ nominaciją. Prieš ketverius metus, pasirašę sutartį su Švedijos koncernu „Ikea“, provincijos baldininkai nurungė netgi Kinijos gamintojus - kai kurių medienos produktų gamyba iš šios šalies buvo perkelta į Klaipėdos rajoną.
„Sakuona“, kurioje dabar pluša apie 640 žmonių, yra viena didžiausių darbdavių Klaipėdos rajone. Prieš dvylika metų apie 14 mln. litų siekę įmonės pardavimai smarkiai šoktelėjo - šiemet gali siekti iki 140 mln. litų. Naujuose cechuose lukštenama mediena, gaminamos kėdės, foteliai, lovų rėmų ir dugnų konstrukcijos, įvairios lenktos detalės, iš kurių surenkami baldai.
Iškilmėse dalyvavę svečiai negailėjo šiltų žodžių iš pelenų prikeltai „Sakuonai“. Po erdvius cechus pasivaikščiojęs Seimo narys Kęstutis Glaveckas suglumo ir nepraleido progos įgelti valdžiai, kuri, pati nieko negamindama ir neparduodama, anot parlamentaro, neretai elgiasi kaip į krantą išlipęs girtas jūrininkas - greitai iššvaisto kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus.
„Pamatęs tai, kas čia padaryta, dėkoju jums už pamokas valdininkams“, - „Sakuonos“ gamintojams nusilenkė žodžio kišenėje neieškantis K.Glaveckas.
Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas džiaugėsi, kad „Sakuona“ palengvino rūpesčių naštą vietinėms girininkijoms: „Kai pašonėje veikia tokia įmonė, nebereikia iškirstos medienos gabenti į tolimesnius regionus, eksportuoti į Kiniją, kitas šalis. Pridedamoji vietinių žaliavų vertė kuriama ne svetur, o čia pat – žmonės turi darbo, gausėja valstybės biudžetas“.
Jubiliejaus proga palinkėję „Sakuonai“ ilgai ir produktyviai plėtoti savo veiklą miškininkai S.Paulauską nudžiugino originalia dovana - medienos atplaiša. Jie patikino, jog tai - ne bet kokia, o Biržų rajono giriose atrasta prieš 7 tūkstančius metų augusio ąžuolo liekana. VMG medaliais, garbės raštais apdovanoti labiausia nusipelnę įmonės darbuotojai.
Tarp svečių sukinėjosi ir Baltarusijos įmonių, bankų, koncerno SBA atstovai. VMG specialistai su savo verslo partneriais pernai Mogiliavo srityje užsuko medžio drožlių plokščių, faneros, korpusinių baldų gamybos industriją. Baldų pramonės klasterio tiesioginės investicijos į Baltarusijos rinką siekia daugiau kaip 325 mln. litų. Lietuvos verslininkų įkurtose įmonėse pagaminti produktai tiekiami „Ikea“ tinklui, eksportuojami į Rusiją.
„Vakarų medienos grupė“ tokių įmonių kompleksą buvo užsimojusi statyti Lietuvoje, kasmet eksportuojančioje apie milijoną kubinių metrų popiermalkių. Būtų pakakę ir pusės šio kiekio, tačiau projektui sparnus pakirpo tuometė Vyriausybė, pareiškusi, kad medienos pramonės plėtrai vietinių žaliavų neužtektų. Tuomet pasirinktas Baltarusijos variantas – įmonių Mogiliavo laisvojoje ekonominėje zonoje steigimo reikalai suderinti per tris mėnesius.
„Lietuvoje daug kalbama apie verslo investicijas, bet iš tikrųjų nieko nedaroma, kad jos būtų pritrauktos. Kai kuriose Rytų šalyse naujos įmonės atidaromos per kelias valandas“, - pastebėjo S.Paulauskas, kuriam už tiesiogines ir Europos Sąjungos investicijas į Baltarusijos ekonomiką, padėkojo ir šios šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Aplankęs prie Mogiliavo išdygusias įmones paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka ne tik stebėjosi, bet ragino lietuvius toliau investuoti, siūlė savo paramą, jeigu kiltų problemų. VMG ir SBA savininkai, žvalgydamiesi į Rytų rinkas, aišku, dar nėra praradę vilties, kad investicinis klimatas anksčiau ar vėliau pagerės ir Lietuvoje.
Verslo partneriai brandina dar vieną įdomų investicinį projektą - sumanė šiuolaikišką medienos pramonės kompleksą statyti Mažeikių rajone. Patvirtinęs, kad rimtai dirbama šia linkme, S.Paulauskas nuo platesnių komentarų kol kas susilaiko.
