Įstatymo iniciatoriai tikina, kad tokia tvarka turėtų padėti
kovoti su neteisėtu praturtėjimu, nes užkirstų kelią turto
pagrindimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų
pirkimo - pardavimo sutartimis. Kritikai teigia, kad papildomi
reikalavimai gali kenkti investicijoms.
Už pataisas balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 14, o susilaikė
30 parlamentarų.
Prezidentė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisas pateikė
2013-ųjų vasarį, o po svarstymo parlamentiniuose komitetuose jas
nuspręsta dar labiau sugriežtinti.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, numatyta, kad pas
notarus turėtų būti tvirtinamos uždarųjų akcinių bendrovių
akcijų pirkimo bei pardavimo sutartys, kai būtų parduodama 25 proc.
ar daugiau bendrovės akcijų arba jų pardavimo kaina būtų didesnė
kaip 50 tūkst. litų.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus
Sabatausko teigimu, griežtinti sandorių tvirtinimo tvarką nutarta
todėl, kad Seimas nesutiko apriboti atsiskaitymus grynaisiais
pinigais.
Seimas taip pat įpareigojo fizinius asmenis arba įmones, kurios
tvarko apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, pas notarus
tvirtinti ir išduodamus vekselius, kurių suma būtų didesnė kaip
10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų). Paskolos sutartys, kai sandoris
vykdomas grynaisiais, o paskola viršija 10 tūkst. litų (3 tūkst.
eurų), irgi siūloma įforminti pas notarą.
Šiuo metu fiziniai asmenys tarpusavyje gali skolintis neriboto
dydžio sumas ir to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą.
Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010
metų, prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Per tą
laiką yra pradėti 107 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto
praturtėjimo.