Receptas: šildymui PVM lengvatos neliks, augs išlaidos gynybai

Finansų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis parengtas įvertinus ūkio raidos scenarijų, vykdant Vyriausybės įsipareigojimus išlaikyti viešųjų finansų stabilumą.

Kitų metų Lietuvos biudžetas jau apskaičiuotas eurais.<br>D.Piraitytės nuotr.
Kitų metų Lietuvos biudžetas jau apskaičiuotas eurais.<br>D.Piraitytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS, ELTA, LR inf.

Oct 2, 2014, 11:44 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 9:29 PM

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamas (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,321 mlrd. eurų) 2015 metais sudarys apie 9,215 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau, nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,956 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.

„Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai" bus kalbama apie kitų metų biudžetą. Laidos studijoje - Vyriausybės darbo grupės narys Marius Dubnikovas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus ŠŠimaššius ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Laida rodoma 17 val. 20 min.

Lengvatą nori panaikinti

Finansų ministerija siūlo panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. 2015 metų biudžeto projektą parengusi ministerija teigia, kad biudžete numatytos lėšos socialiai remtiniems žmonėms kompensacijoms už šildymą.

Planuojant 2015 metų biudžeto pajamas ir išlaidas atsižvelgta į tai, kad Seimo sprendimu PVM lengvata šildymui galioja tik iki šių metų pabaigos, todėl, finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, numatyta pakankamai papildomų lėšų savivaldybėms mokėti kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Iki šių metų pabaigos centralizuotam šildymui galioja 9 proc. PVM, o standartinis tarifas yra 21 procentas.

Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių kitąmet sudarys apie 6,343 mlrd. eurų, t. y. 6,0 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia – beveik 2,981 mlrd. eurų – ketinama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Ši prognozė parengta įvertinus galiosiančių šio mokesčio lengvatų, grąžintinos ir nesumokėtos PVM sumų pokyčių įtaką faktinėms pajamoms ir galutinio vartojimo išlaidų augimą, kuris kitąmet, tikėtina, sieks 6,1 proc. 1,394 mlrd. eurų pajamų į biudžetą planuojama gauti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Jas apskaičiuojant remtasi metinio darbo užmokesčio fondo augimo 6,6 proc. prognozėmis 2015 m., taip pat atsižvelgta į mokestinių pasikeitimų įtaką pajamoms iš šio mokesčio.

Akcizai kils aukštyn

Iš akcizų kitąmet ketinama surinkti 1,086 mlrd. eurų. Ši suma apskaičiuota atsižvelgus į numatomą akcizų tarifų didinimą rūkalams ir kai kuriems alkoholiniams gėrimams. Pelno mokesčio planuojama surinkti beveik 522 mln. eurų.

2015 metais dėl įsipareigojimų Europos SąjungaiLietuvoje didės akcizai rūkalams, alkoholiui ir kaip šildymo kurui naudojamoms gamtinėms dujoms. Pagal ES reikalavimus, akcizų tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų už 1000 cigarečių, todėl valdžia akcizus laipsniškai didins ketvirtus metus iš eilės. Siūloma, kad nuo 2015 metų kovo įsigaliotų 77,91 euro už 1000 cigarečių minimalus akcizų tarifas, o specifinis elementas būtų 48,08 euro už 1000 cigarečių.

Dėl šios priežasties cigarečių pakelis, kuriame yra 20 vnt., vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,09 euro. Vis dėlto konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Nuo 2015 m. kovo iki 28,09 euro už kilogramą siūloma didinti ir akcizų tarifą cigarams bei cigarilėms. Pakelis, kuriame yra 17 vnt., galėtų pabrangti 0,05 euro.

2015 m. taip pat buvo siūloma didinti akcizus gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Tačiau Finansų ministerija ketvirtadienį staiga apsigalvojo ir po pietų tokį siūlymą atsiėmė. 

Išlaidos gynybai paaugs

Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų būti trečdaliu didesnis nei šiemet, rodo ketvirtadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Pagal projektą, asignavimai Krašto apsaugos ministerijai 2015 metais sieks 424,5 mln. eurų, arba 1 mlrd. 465,7 mln. litų.

Šių metų asignavimai siekia 1 mlrd. 65 mln. litų. Pagal dabartinius skaičiavimus Krašto apsaugos ministerijos biudžetas kitąmet sudarytų 1,11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai vis dar gerokai mažiau nei NATO užsibrėžtas 2 proc. rodiklis.

Biudžeto projekto preambulėje rašoma, kad kitų metų valstybės biudžetas parengtas reaguojant „į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir poreikį vykdyti narystės NATO įsipareigojimus“.

Lietuvos politikai dėl gynybos biudžeto didinimo apsisprendė reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Politinės partijos šiemet pasirašė susitarimą, kad išlaidos gynybai 2 proc. BVP pasiektų 2020 metais.

Investicijų bus mažiau

Valstybės investicijų programoje 2015 metais investicijoms finansuoti planuojama skirti beveik 1,441 mlrd. eurų valstybės lėšų. Iš jų beveik 1,365 mlrd. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, 70,8 mln. eurų – valstybės garantuojamų paskolų ir 5,8 mln. eurų – valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Kitąmet Valstybės investicijų programai numatoma beveik 51 mln. eurų, arba 3,4 proc. lėšų mažiau, nei buvo numatyta 2014 metais. Be to, palyginti su 2014 metais, investicijoms planuojama skirti 16 mln. eurų mažiau valstybės garantuojamų paskolų ir 8,7 mln. eurų mažiau valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Finansavimas daugiausia mažėja dėl ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų sumažėjimo. ES paramos lėšos 2015 metais mažėja 100,2 mln. eurų, tai sudaro 10,2 proc. mažiau nei 2014 metais. Kaip ir pernai, didžiąją investicijoms numatomų lėšų dalį sudaro ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšos – 957,5 mln. eurų. Iš jų 884,9 mln. eurų – ES paramos lėšos.

Jos naudojamos įgyvendinant projektus transporto, švietimo, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Didžiausias valstybės investicijų augimas numatomas krašto apsaugos, aplinkos apsaugos ir kultūros srityse.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas