Audringai kitų metų biudžeto projektą Seime pasitikusi opozicija jį išvadino „žaliu“ ir nepagrįstai optimistiniu. Valdantieji oponavo, kad būtent opozicijai tenka prisiimti atsakomybę už šešėlio verslo atstovams sukurtą „mokesčių rojų“. PVM klausimas - neišspręstas
Prieš tvirtinant antradienio Seimo darbotvarkę, opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad Seimui pateiktas „žalias“ biudžetas, ir pasiūlė, kad jis būtų išbrauktas iš Seimo darbotvarkės, nes, pasako jo, yra „200 mln. litų eilutė, dėl kurios nebuvo sutarta koalicijoje“.
Jo manymu, visas biudžeto projektas turėtų būti svarstomas kartu su liberalų rengiamais pasiūlymais dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui.
Premjeras Algirdas Butkevičius nustebo, kaip tokie patyrę politikai gali kalbėti netiesą, nes pristatant biudžetą nepažeistas statutas.
„Biudžetas atneštas pagal šiandien galiojančius įstatymus“, - jam antrino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Darbotvarkė buvo patvirtinta 84 balsais.
Prognozuoja augimą
Pristatydamas Vyriausybės teikiamą 2015 metų biudžeto finansų ministras Rimantas Šadžius pradėjo nuo makroekonominės padėties analizės.
„2014 m. projektuojamas iki 2,9 proc. sumažintas BVP augimas, 2015 metais – 3,4 proc. , 2016 metais - 3,8 ekonomikos augimas. Bendra tendencija – ekonomika ir kitąmet, ir 2016 m. augs“, - teigė ministras.
Anot jo, tam yra pagrindas, nes Europos Centrinis Bankas pradėjo vertybinių popierių supirkimą.
Jei artimiausiu metu paaiškėtų, kad Lietuvos ekonomika augs kiek lėčiau bei dabar prognozuojama, bus koreguojamas 2015 metų biudžeto projektas, žada finansų ministras
„Jeigu paaiškėtų artimiausiu metu, kad ekonomikos augimas yra lėtesnis negu prognozuota, atitinkamai koreguotume ir makroekonomines projekcijas - tai įvyktų dar biudžeto svarstymo metu“, - pareiškė R. Šadžius. 2015 metų biudžetą, kurį jis pavadino „įtemptu, bet realistišku“.
Finansų ministro prognozėmis darbo užmokesčio fondas šiemet augs 7 proc., kitąmet – 6,6 proc.
Šalies saugumui - daugiau pinigų
„Vyriausybės finansavimo prioritetus aš suskirsčiau į keturis. Daugiausia lėšų reikalauja didesnis šalies saugumo poreikis. Dėl to siūloma 114 mln. eurų šalies gynybai didinti. Ūkio augimo skatinimas – taip pat labai svarbus prioritetas. Vien iš nacionalinių lėšų tam bus skirta 77 mln. eurų“, - kalbėjo ministras. "114 mln. eurų, skirta šalies gynybai – rimta suma, bet ji pateisinama. Viską sudėjus kartu, tam būtų skirta 1,3 proc. BVP, bet tai sudarytų geras sąlygas kalbėti su savo užsienio partnerėmis, ypač su Amerika“, - teigė biudžeto projektą pristatantis R. Šadžius.
Didina išlaidas socialinėms reikmėms
R.Šadžius pranešė, kad nuo liepos ketinama didinti senatvės pensijas bei ligos pašalpas.
„Yra priimti sprendimai, kad nors santykinai ir nedaug, nuo liepos 1 dienos reikėtų padidinti senatvės pensijas, kurios nėra pačios didžiausios ir Baltijos šalyse“, - teigė finansų ministras. 52 mln. eurų bus skirta įvairių socialinių įsipareigojimų vykdymui. Tarkim, bus peržiūrėtas ligos pašalpų mokėjimas iki 80 proc.
„Atskirai reikia paminėti savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą. Joms pasiūlyta peržiūrėti savivaldybių pajamų peržiūrėjimą“, - teigė ministras.
Jo teigimu, nacionalinio biudžeto asignavimas, be ES paramos, sieks 7 mlrd. eurų, su ES parama – beveik 10 mlrd. eurų.
Valstybinio biudžeto asignavimai didėja iki 4,9 proc.
Vien Darbo biržos išlaikymui reikės 21 mln. eurų.
Pasak ministro, iš valstybės biudžeto vien tik valstybės skolos palūkanų mokėjimui reikės skirti 77 mln. eurų.
Biudžeto pajamos bus surenkamos iš keturių pagrindinių mokesčių: iš PVM - 3 mlrd. eurų, GPM – 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų - 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.
"Pajamų planas yra įtemptas, tai pripažįsta ir ekspertai, bet 6 mlrd. eurų – toks išlaidų pyragas. Kitąmet daugiau pinigų „suvalgys“ švietimas ir socialinės išlaidos – 842 mln. eurų. Ekonomikos skatinimui bus skiriama 774 mln. eurų", - teigė R. Šadžius.
Ministro teigimu, kitais metais savivaldybių keliams prižiūrėti bus skirta 30 proc. daugiau negu šiemet - 103 mln. eurų.
Sako pinigų neturintys
Į darbiečio Mečislovo Zasčiurinsko priekaištą, kad valdantieji, sudarydami kitų metų biudžetą, didelį dėmesį skyrė pensijų fondams, bet neatsigręžė į biudžetinių įmonių sferoje dirbančių atlyginimų didinimą, finansų ministras atsakė: "Nuo šių metų spalio 1 dienos šalyje buvo padidinta MMA - iki 1035 litų. Kitąmet tam reikės daug pinigų.
Viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų fondas, įskaitant įmokas Sodrai, siekia apie 9 mlrd. litų.
Jei norėtume padidinti bent 10 proc., mums prireiktų 900 mln. litų. Tokių pajamų mes neturime".
Parlamentaras Raimondas Markauskas suabejojo, kad kitų metų biudžetas yra socialiai atsakingas ir subalansuotas. „Juk pilietis irgi turi pajusti valstybės rūpestį“, - replikavo Seimo narys.
R. Šadžius biudžetą pavadino balansų tarp prioritetų paieškų rezultatu.
„Šalies saugumas iš tikrųjų yra prioritetas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta prie šalies sienų“.
Reikalauja daugiau lėšų žemės ūkiui
Parlamentaro Kazio Starkevičiaus nuomone, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žemės ūkis turėtų būti patenkintas, nes pagal biudžeto projektą skiriama 3,7 mlrd. litų daugiau, bet didžiąją dalį sudaro ES lėšos.
Jis išvardijo sumas, kurios trūksta visos žemės ūkio projektams. Ministras pasiūlė perskirstyti numatytas lėšas tarp atskirų sričių.
Kliūva lengvatos šildymui
Parlamentaras Kęstutis Masiulis užkliuvo PVM lengvatos šildymui naikinimo klausimas, dėl kurio net valdantieji nesutaria.
„Jei tam nebus priimta, biudžete atsiras rimta spraga. Ką darysite?“, - klausė parlamentaras.
Kaltina optimizmu
Kęstutis Glaveckas ministro „raportą“ pavadino optimistiniu.
„Jūs sakote, kad darbo užmokestis augs 7 proc., o darbo našumas – vos 2,3 proc. kaip galima didinti darbo užmokestį, nedidindami darbo našumo?“, - klausė Seimo narys. R. Šadžius teigia kalbėjęs apie darbo užmokesčio fondo, o ne darbo užmokesčio didinimą.
Rasa Juknevičienė piktinosi, kad premjeras Lietuvą yra pavadinęs mokesčių rojumi. „Kokie esminiai mokesčių sistemos pakeitimai Lietuvą padarė mokesčių rojumi?“- klausė Seimo narė. R. Šadžius replikavo, kad konservatoriai Lietuvą padarė tokiu mokesčių rojumi, dėl kurio daugelis išėjo į šešėlį ir dabar tą košę ilgai teks srėbti.
Biudžeto priėmimo diena - gruodžio 4-oji 2015 metų biudžeto priėmimas Seime numatomas gruodžio 4-ąją. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė antradienį pranešė, kad pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 22-ąją, antrasis - gruodžio - 2-ąją, o priėmimas - gruodžio 4-ąją.
Dvi savaites, kol parlamentarai frakcijose ir komitetuose svarstys biudžeto projektą, Seimo posėdžiai nevyks.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų - 6 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų. Daugiausiai, palyginti su 2014 metais, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.
Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai – 481 mln. eurų, įmokoms į ES biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.
2015 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas ? apie 1,2 proc. BVP.
Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.
Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP įskaičiavus rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).
