Vilniuje, sodininkų bendrijose žemės turintys žmonės šįkart už savo 6 arus turės sumokėti kone dvigubai didesnį mokestį, nei pernai. Pavyzdžiui, Vilniaus pakrašty, netoli Dvarčionių esančiose sodininkų bendrijose 6 arų sklypo žemės mokestis pernai sukosi apie 15 litų. O štai šiemet iš piniginės jam teks ištraukti 30 litų, nors nepasikeitė žemės ūkio paskirties žemei taikomas koeficientas, - ir pernai, ir šiemet jis buvo 0,35. O ir mokesčio tarifas išliko toks pat – 0,3 proc.
Mokestį išpūtė ne kas kitas, bet sklypo mokestinė vertė. 2013-aisiais tų 6 arų vertė sukosi apie 5128 litus, 2014-aisias ji pakilo kone iki 10 tūkst. litų.
Panaši situacija yra ir regionuose. Mokestis maždaug už hektaro dydžio namų valdą padidėjo maždaug trečdaliu – nuo 32 iki 56 lito, nes, pavyzdžiui, nuo 4000 litų iki 7000 litų padidėjo sklypo mokestinė vertė.
Tačiau kai kurie žmonės, žvilgtelėję į deklaracijas, trina rankomis: užpernai už savo žemės sklypelį kokioje nors pamiškėje mokėję 17 litų, pernai – apie 30 litų, šiemet deklaracijose vėl regi užpernykštę pinigų sumą.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovo Dariaus Butos, jei mokesčio tarifai, kuriuos nustato savivaldybės, nesikeistų ir jos netaikytų įvairių lengvatų, žemės mokesčio suma visiems didėtų.
„Nuo 2013-ųjų metų žemės mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į mokestinę vertę. Tad ir šiemet – taip pat.
Nes nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų yra nustatytas pereinamas laikotarpis, - tai yra pernai, apskaičiuojant mokestį, mokesčio tarifas buvo taikomas nustatytą rinkos vertę sumažinus 80 proc., šiemet - 60 proc.
2015-aisiais ji bus mažinama 40 proc., 2016-aisiais - 20 proc, o po to mokestis bus skaičiuojamas, atsižvelgiant į tikrąją rinkos vertę“, - sakė D.Buta.
VMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 67 mln. litų, o įmonės – apie 11 mln. litų).
Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 64 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą (kitos paskirties) Palangoje siekia 43,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties žemės sklypą Vilniuje jos savininkas – juridinis asmuo - turės sumokėti 88 tūkst. litų.
Šiemet VMI taip pat apskaičiavo žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 74 tūkst. apleistų (nenaudojamų) sklypų – tai sudaro apie 51 tūkst. ha. Apleistų sklypų duomenis VMI pateikė VĮ Registrų centras bei kai kurios savivaldybės (22 savivaldybės priėmė sprendimą padidintu tarifu apmokestinti per 1000 apleistų sklypų). Iš viso už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 4,3 mln. litų žemės mokesčio.
