Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“.
„Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis. Žmonės dažnai atsineša stambias kupiūras litais ir perka menkavertę prekę, taip keisdami turimus litus į eurus“, – apie parduotuvių darbą per pirmas dienas įvedus eurą teigė „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Pasak jos, bendrovei teko pasinaudoti rezervinėmis eurų saugyklomis, atsivežti papildomų eurų į parduotuves.
Nereikia burbulo
Kad pirkėjai į prekybos centrus plūdo su stambiomis kupiūromis, pripažino ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, jog prekybos centrai net ir už smulkius pirkinius atsiskaitantiems stambiomis litų kupiūromis grąžą privalo duoti eurais.
F.Petrauskas neigiamai vertino kai kurių prekybos tinklų praktiką dalį grąžos duoti litais, bei pripažino, kad dėl prasto inkasatorių darbo kai kur sutriko eurų tiekimas.
„Inkasacija nelaiku sudirbo, nelaiku pristatė eurus. Buvo ir pačių vartotojų problema: tie, kurie nesikeitė bankomatuose, užplūdo prekybos tinklus didžiosiomis - 500, 200 litų - kupiūromis. Tačiau tai nereiškia, kad prekybos tinklai neturėjo teisės jiems grąžinti eurais. Išlygų nėra. Žiūrint pagal realią situaciją, prekybos centrai yra apsirūpinę eurais ir čia turbūt nereikia daryti didelio burbulo, kad jie neturėjo tų eurų“, - Žinių radijui pirmadienį sakė F.Petrauskas.
„Euro įstatymas kalba, kad grąža po Naujųjų metų turi būti grąžinama eurais“, - sakė jis.
F.Petrauskas dar kartą priminė, kad išimtis, leidžianti duoti grąžą litais, galioja tik smulkiajam verslui.
Pasak tarnybos vadovo, jei paaiškės, kad prekybos centrai naudojosi išimtimi, jiems grės baudos.
Per pirmąsias dvi sausio dienas tarnyba sulaukė per 20 skundų dėl tokių atvejų. Prekybininkų atstovai teigė neturėję kitos išeities – esą parduotuves užplūdo žmonės, kurie už nebrangias prekes atsiskaitė stambiomis kupiūromis, todėl parduotuvėse galėjo pritrūkti eurų, pranešė LRT radijas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad grąža litais prekybos centruose savaitgalį nebuvo duodama - litais tebuvo smulkinamos stambios kupiūros.
„Tie atvejai, kai buvo smulkinamos stambios kupiūros ir atiduodama grąža, buvo vienetiniai, jų nebuvo labai daug ir tai buvo daroma tokiose parduotuvėse, kurios realiai apie pietus galėjo nebeturėti eurų, jei grąža būtų atiduodama visiškai iš bet kokios kupiūros“, - Žinių radijui sakė L.Vilimas.
Pasak jo, Ūkio ministerijos darbo grupėje, koordinuojančioje su verslu susijusiuose klausimuose, ši problema buvo aptarta dar prieš įvedant eurą, pateiktos ir bendros rekomendacijos bei išimtys dėl grąžos litais ne tik smulkiam bei vidutiniam, bet ir visam verslui. Tuo metu F.Petrauskas tvirtino, kad tai tebuvo diskusijos ir jokio sprendimo dėl leidimo grąžą duoti litais nebuvo.
Gresia baudos
Iki sausio 15-osios automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus šiam laikotarpiui atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais.
Išimtys taip pat numatytos ir viešojo transporto priemonėms ir taksi: atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
F.Petrauskas pažymėjo, kad atsižvelgiant į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų pageidavimus buvo nustatytos ir dar kai kurios išimtys.
Pagrįstomis priežastimis grąžą atiduoti litais gali būti ir tokie atvejai, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas) arba kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais. Pagrįsta priežastimi grąžą atiduoti litais galima laikyti ir tokį atvejį, jei dienos apyvarta žymiai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai.
Bet kokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas paprašytas turės pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo visas pastangas apsirūpinti eurais/eurų monetomis grąžai (t.y. buvo užsisakęs/sudaręs su banku sutartį dėl eurų/eurų monetų užsakymo 2014 m. gruodį, įsigijo pakankamai euro/eurų monetų rinkinių ir pan.).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius F.Petrauskas įspėja, kad šios išimtys taikomos tik smulkiajam ir vidutiniam verslui ir jomis neturėtų piktnaudžiauti didieji verslo subjektai.
Už įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims - įspėjimas arba bauda iki tūkstančio litų. Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims - bauda nuo tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. Už ypač grubius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta atsakomybė, kai komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma iki 120 tūkstančių litų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
