Lietuvos banko duomenimis, vakar eurai sudarė 50,4 proc., o litai – 49,6 proc. visų apyvartoje esančių grynųjų pinigų.
Estijoje ir Latvijoje, kurios eurą įsivedė atitinkamai 2011 ir 2014 metais, toks lūžis įvyko šiek tiek vėliau – 10 dieną po euro įvedimo.
Antai Panevėžio kavinių šeimininkai teigė, kad prie naujosios valiutos šio miesto gyventojai priprato dar nenuslūgus švenčių šurmuliui.
Monetų įsigijo per daug
Pirmoji sausio savaitė Panevėžio kavinėse buvo gana gyva: klientai rinkosi ne tik užkąsti, bet ir vis dar švęsti. Kavinių klientai atsiskaitinėjo ir eurais, ir litais, ir bankų kortelėmis.
Vienoje miesto kavinėje susirinkęs draugių pulkelis nepamiršo senos tradicijos susitikti pirmąją naujųjų metų savaitę ir atšvęsti kelis praėjusius gimtadienius. Paprastai baigusios vakarieniauti moterys kartu apmokėdavo bendrą sąskaitą.
Tačiau šįsyk kiekviena paprašė atskiros. Vienos mokėjo kortelėmis, kitos piniginėse užsilikusiais litais, o kai kurios jau buvo spėjusios pasirūpinti įvairaus nominalo eurų. Arbatpinigių lėkštutėje jos paliko ir litų, ir eurų.
Pačiame miesto centre, šalia Laisvės aikštės, įsikūrusios kavinės „Kafenhauz“ direktorė Birutė Sargūnienė sakė, kad jie iš anksto buvo įsigiję nemažai smulkių euro monetų. Baimintasi, kad jų nepritrūktų grąžai.
„Nežinojome, kiek reikės tų smulkių eurų. Tačiau jau dabar aišku, kad turime jų per daug.
Mielai galėtume pasidalinti ir parduoti kolegoms, kuriems tokių eurų trūksta“, – sakė kavinės vadovė.
Padėka – šokoladas
B.Sargūnienė pasidžiaugė, kad pirmąją šių metų savaitę kavinėje „Kafenhauz“ netrūko lankytojų. Tarp jų buvo nemažai iš užsienio šalių šventėms pas artimuosius grįžusių emigrantų. Pastarieji, atsiskaitydami kortele, įvedė naują madą: ne vienas pirko šokolado plytelę ir ją paliko vietoj arbatpinigių.
Netoliese esančios kavinės „Galerija XX“ darbuotojas sakė, kad jų klientai litais mokėjo tik pirmąsias kelias dienas. Vėliau dauguma lankytojų iš piniginių traukė eurus.
„Atsiskaitydami eurais žmonės palieka mažiau arbatpinigių. Jie dar nepripratę prie naujos valiutos, tad krapšto euro centus.
Žinoma, to nepasakyčiau apie užsieniečius. Bet jų į mūsų miestą atvyksta ne taip jau daug“, – sakė kavinės darbuotojas.
Kaip sakė šios kavinės direktorius Raimondas Pilvinis, pirmomis dienomis apie 70 proc. klientų atsiskaitydavo litais, o dabar tokių likę tik apie 30 proc.
Po švenčių – taupesni?
„Viskas vyko gerokai paprasčiau, negu tikėjomės“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kauno centre įsikūrusio restorano „Miesto sodas“ vadovas Gintautas Ruminas.
Restoranas atsakingai ruošėsi naujovėms: pasirūpino trijų dienų apyvartai prilygstančiomis eurų atsargomis, pirmąjį sausio savaitgalį budėjo buhalterijos darbuotojai – jie buvo pasiruošę esant reikalui dar parūpinti eurų iš banko. Teko pirkti prietaisus, padedančius atpažinti eurų klastotes.
„Klientai buvo labai tolerantiški. Netapome nei litų keitykla, nei centų prigrūstų maišų surinkimo vieta“, – džiaugėsi „Miesto sodo“ vadovas.
Antroje šios savaitės pusėje darbas grįžo į įprastas vėžes, eurais jau atsiskaito apie 70 proc. šio restorano lankytojų.
Kita vertus, jie labiau saugo eurus, neišlaidauja.
„Gal tiesiog žmonės daugiau pinigų išleido per šventes ir laukia atlyginimų“, – svarstė G.Ruminas.