Inga Stepšytė, kilusi iš Kalvarijos miestelio, emigruoti nusprendė prieš pusmetį. Devyniolikmetę merginą artimieji įtikino, jog gyvenimas turtingoje Norvegijoje yra kur kas vertingesnis dalykas už bet kokius aukštųjų mokyklų diplomus. Kartu su savimi Inga išsivežė ir draugą, kuris dėl emigracijos metė darbą Lietuvoje.
Dirba naktimis
Šiuo metu Ingos socialinis statusas – nelegalė. Ji neturi jokių socialinių garantijų. Mergina nelegaliai dirba valytoja, padeda savo tetai, kuri už darbą jai moka iš savo algos.
Ingos draugui buvo žadėta vieta laivų statybose, deja, atvykus paaiškėjo, jog darbo nėra. Vaikinas nedarbo sukeltą liūdesį skandino virtualiame pasaulyje – ilgas dienas leisdavo žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
Pagaliau jam pavyko atrasti darbą – naktimis vežioti laikraščius. Inga savo mylimajam padeda dirbti, mat tai yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Jauna pora naktimis ne tik dirba, bet ir karts nuo karto surenka turtingų norvegų gatvėse išmestus baldus bei buitinę techniką.
Kentė patyčias
Buvusi dailės mokytoja Kristina į Airijos Voterfordo miestą atvyko paskui savo sūnų. Moteris įsidarbino kavinėje, pjaustė daržoves, gamino desertus. Ten dirbo dvejus metus. Visą šį laiką moteris kentė darbdavio patyčias ir engimą: jam netiko jos darbas, jis šaipėsi iš jos tautybės ir t.t.
Lietuvė nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į Darbuotojų profesinę sąjungą. Kristina bylą laimėjo, tačiau iškovotų pinigų iki šiol negavo.
Tačiau šiuo metu moteriai ne tas galvoje. Net ir būdama bedarbė, Kristina džiaugiasi atradusi meilę. Buvęs jūrininkas Artūras, su kuriuo susipažino internetu, po trijų mėnesių intensyvaus bendravimo ryžosi atvykti pas Kristiną.
