Trilijono eurų planas nepaveiks
Europos Centrinio Banko pristatytas ekonomikos skatinimo planas neturėtų sukelti skolinimosi bangą Lietuvoje, sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonimistas Nerijus Mačiulis, pristatydamas makroekonomikos prognozes.
„Nereiktų pervertinti trilijono eurų plano. Tai nėra tokio mąsto skatinimas, koks buvo JAV ar Didžiojoje Britanijoje“, – sakė jis.
Tiesa, sumažės valstybės skolinimosi kaina. Tačiau panašu, kad verslas į bankus paskolų nesiverš, bent jau patys bankininkai to nesitiki.
Vokietijoje jau pradėjo augti paskolų portfelis. O euro zonos ekonomika šįmet augs greičiau nei pernai, prognozuoja „Swedbank“
Rusijos nuosmukis – didesnis nei manyta
Panašu, kad Lietuvos eksportuotojai šįmet turėtų dar labiau nusisukti nuo Rusijos. Šios šalies ekonominis nuosmukis bus didesnis nei per 2009 metų ekonominę krizę, o tai svarbu Lietuvai, sako N.Mačiulis.
Beje, pernai Lietuva sugebėjo didinti eksportą į Rusiją, o 33 proc. viso mūsų šalies eksporto keliavo į NVS šalis.
Šįmet ta kryptimi eksportas mažės, neabejoja vyriausiasis banko ekonomistas. 35 proc. mūsų šalies eksporto keliauja į euro zoną, o būtent čia lietuviai sėkmingiau konkuruos su įvežtine produkcija. Tai – silpnėjančio euro teigiamas poveikis.
Rusijos BVP šiais metais susitrauks beveik ketvirtadaliu. Ir tai skaudžiai pajus šios šalies gyventojai. Todėl tai paveiks Lietuvos atvykstamąjį turizmą – atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos turėtų sumažėti. O jie sudaro trečdalį visų turistų Lietuvoje.
Beje, baltarusiai labiausiai prisidėjo prie prekybos drabužiais ūgtelėjimo.
Negandos gali užsitęsti
Rusijos ekonomikos nuosmukis tiesiogiai paveiks mūsų šalies ekonomiką. „Swedbank“ sumažino BVP augimo prognozę vienu procentiniu punktu – iki 2,3 proc.
Tiesa, kitais metais augimas turėtų paspartėti iki 3,5 proc., bet vis tiek bus mažesnis nei tikėtasi anksčiau. Ekonomistai įspėja, kad šių metų negandos gali užsitęsti.
Tačiau Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išliks vidaus vartojimas, jis turėtų augti ir dėl atpigusios naftos. Gyventojai sutaupytus pinigus degalams, tikėtina, išleis kitiems produktams arba paslaugoms.
Vienas vairuotojas sutaupys 143 eurus per metus dėl atpigusios naftos. Iš viso vairuotojai šįmet sutaupys 236 milijonus eurų, skaičiuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Nedarbas Lietuvoje, tikėtina, irgi mažės, tačiau tik dėl to, kad dalis senjorų pasitrauks iš darbo rinkos, o darbo vietų bus sukurta mažiau nei pernai. Jei pernai buvo sukurta 20 tūkstančių darbo vietų, tai šįmet atsiras nebent tik 3 tūkstančiai naujų darbo vietų.
Paskolos Lietuvoje vis dar neišsivaduoja iš letargo miego. „Vis dar matome anemišką nenorą investuoti. Problema yra paklausoje. Įmonės blogai vertina perspektyvas, todėl nemato priežasčių investuoti“, – sakė N.Mačiulis.
Vartojimas mūsų šalyje turėtų augti 4 procentais, prognozuoja „Swedbank“.
Valdžia greičiausiai atsisakys planų kelti minimalią algą. Vertinant biudžetą, tai neatrodo realuu. Tad Vyriausybė gali atidėti šį sprendimą iki 2016 metų.
Tuo tarpu emigrantų perlaidos nemažės. Beje, pastebima, kad dalis išvykusių gyventojų grįžta iš emigracijos. Tarp grįžtančiųjų mažamečių – jau Anglijoje gimę emigrantų vaikai, ir ši tendencija turėtų tęstis.
