Pieno kainų mįslė: kaip aptikti jų skirtumus?

„Prekybininkai šaudo iš oro patrankų. Vieni per kitus aiškina, kad susitarė su pieno perdirbimo įmonėmis ir atpigino jų gaminius. Ar matėte, kaip pasikeitė pieno produktų kainos parduotuvėse?“, – vilnietė Antanina Keturkaitienė susinervina kaskart, produktus kraudama į pirkinių krepšį. Nes, jos teigimu, kai kurių pieno produktų kainos ne sumažėjo, bet net padidėjo.

Pieno lentynos – šių metų sausio 1-ąją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pieno lentynos – šių metų sausio 1-ąją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

2015-01-28 15:27, atnaujinta 2018-01-14 19:41

„Suprasčiau, jei būtų priežasčių toms kainoms didinti. Bet jų nėra. Ar brangsta elektra? Ne, ji atpigo. O degalai? Taip pat. Kažkur, pasaulinėse biržose atpigo pieno produktai? Bet jose prekiaujama nebent pieno milteliais ir sviestu.

Paklausykit, kaip virkauja ūkininkai, maigomi perdirbėjų. Pieną iš jų perdirbimo įmonės juk superka pigiausiai visoje Europoje, užtat kaip brangiai parduodami jų pagaminti produktai. Nemanau, kad ir prekybininkai neužsitepa sau riebaus kąsnio ant savo pelno riekės. O produktų kainos juk smarkiausiai nukapoja žmonių pajamas“, – pyktelėjo moteris.

Anot A.Keturkaitienės, brangesni šiuo metu, nei praėjusių metų pabaigoje yra fermentiniai sūriai. Brangūs liko ir ekologiški pieno gaminiai.

Perrašė sūrelių kainas

Jos teigimu, ekologiškos varškės „Dobilas“ 330 g pakelis, kuriam anksčiau ypač dažnai buvo taikomos nuolaidos, pernai kainuodavo apie 4,5 lito (1,45 euro). O dabar jo kaina sustabarėjo ties 1,74 euro (kone 6 litų) riba.

Keturių „Magija“ sūrelių rinkinio kaina perlipo per 4 litus (1,16 euro), nors anksčiau jų kaina, nelygu parduotuvė, sukosi apie 1,07 euro (3,7-3,9 lito).

Tiesa, vieno „Magija“ sūrelio kaina „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse pastarosiomis dienomis šiek tiek sumažėjo: nuo 0,37 euro iki 0,34 euro (1,29 lito iki 1,17 lito), „Rimi“ – iki 0,33 euro (1,14 lito). Šiek tiek – po keletą euro centų – sumenko ir kitų gamintojų glaistytų sūrelių kainos: pigiau nei prieš savaitę kainuoja sūreliai „Mur Mur“, „Nykštukas“ ir kiti.    

„Tos kainos sumažėjo vos keliais euro centais. Kas pajus, kad piniginė nuo jų pasunkėjo? Juk tos maisto prekės, kurios sausį brango, pabrango ne keliais, bet keliolika euro centų“,  – karščiavosi pašnekovė.

A.Keturkaitienės teigimu, nė kiek nesusitraukė „Dvaro“ sviesto kaina. Ji kaip anksčiau, taip ir dabar siekia 1,42 euro (4,9 lito ). Neatpigo ir „Rokiškio naminis“ sviestas.

Tiek pat, kiek ir sausio pradžioje kainuoja ir riebalų mišinys „Venta“, – vis dar 1,33 euro (4,59 lito).

„Maža to, „Venta" tiek pat kainavo ir pernai vasarą, ir net 2013-aisiais. Dažnai jį perku, tad gerai įsidėmėjau jo kainą“, – užsiminė pašnekovė.

Pienas atpigo

Permainų, anot A.Keturkaitienės, atidžiai pasižvalgius, galima pajusti nebent pieno lentynose.

Pavyzdžiui, „Rimi“ parduotuvėse „Dvaro“ pieno (1 l talpos tetrapakuose) kaina nepasikeitė: kaip buvo, taip ir liko 0,92 euro (3,19 lito).

2 litrų talpos plastikinė „Dvaro“ pieno pakuotė sausio 1-ąją „Rimi“ parduotuvėje kainavo 1,82 euro (6,29 lito), o šiuo metu – 1,76 euro (6,08 lito).

Šio produkto kaina dabar „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse yra 1,64 euro (5,97 lito).

„Rimi“ prekybininkai „Rokiškio naminę“ varškę (0,5 kg) šiuo metu parduoda už 2,22 euro (7,69 lito), „Maxima“ – už 2,1 euro (7,25 lito). Maždaug tiek pat – apie 7,5 lito – šis gaminys kainavo ir pernai vasarą, kai dar nė nekvepėjo Rusijos embargu.

Ekologiško „Dobilo“ pieno vieno litro kaina ir „Rimi“, ir „Maxima" tinkle kaina kaip buvo pernai gruodį, taip ir šiuo metu liko ta pati: 1,27 euro (4,39 lito).

„Natūralus Rokiškio naminis“ pienas (0,9 l talpos tetrapakas) „Maxima“ parduotuvėse dabar kainuoja 0,77 euro (2,66 lito), o pernai gruodį jis kainavo 0,87 euro (2,99 lito).

„Maxima“ 1 proc. „Mūsų pienas“ 2014-ųjų pabaigoje kainavo 2,79 lito (0,81 euro), dabar – 2,69 lito (0,78 euro).

Derėtis teko su kiekvienu tiekėju

Pasak „Maxima“ atstovės Renatos Saulytės, šio tinklo parduotuvėse atpigo maždaug 100 skirtingų tiekėjų pieno produktai. Tai – didžioji dalis bendro pieno asortimento.

„Su kiekvienu tiekėju individualiai derėjomės dėl kiekvieno iš jų perkamo produkto kainos.

Derėjomės, kad sumažėtų ne per akcijas parduodamų produktų kaina, bet nuolatinė: tų svarbiausių pieno gaminių, kurių nuperkama daugiausiai.

Tai, kad kai kurie pieno produktai pabrango, nulėmė tiekėjų nustatyta pardavimo kaina“, – sakė R.Saulytė.

Pasak „Iki“ atstovo Andriaus Petraičio, pastaruoju metu pavyko susitarti su keliais didžiausiais pieno perdirbėjais, - “Rokiškio pienu“,  “Vilkyškių pienine“ ir „Žemaitijos pienu“. Buvo peržiūrėtos daugiau kaip 80 jų tiekiamų pieno produktų kainos.

„Įvairūs šių tiekėjų pieno produktai mūsų prekybos tinkle jau atpigo apie 8 proc., o kai kurie produktai – ir apie 17 proc.

Pavyzdžiui, vienas iš tiekiamų (pusiau kietas) sūrių atpigo apie 16 proc., grietinė – apie 17 proc.

Bendra šių tiekėjų atpigintų produktų kaina vidutiniškai mažėjo: pieno – daugiau kaip 10 proc., sviesto – 11 proc., varškės – beveik 6 proc.“, – sakė A.Petraitis. 

Palyginti šių metų sausio visų pieno produktų kainas su tuo pačiu laiku pernai, pieno produktų kainos sumažėjo. Maždaug dešimtadaliu atpigo pienas, pieno gėrimai, kefyras, tepami sūriai, įvairūs pieno produktų desertai, o labiausiai - įvairūs sūriai.

„Kalbamės ir su kitais pieno perdirbėjais, kurių produkcija prekiaujame. Pirkėjai yra jautrūs kainų pokyčiams ir mieliau renkasi tuos pieno produktus, kurių gali įsigyti pigiau“, – sakė A.Petraitis.

Ūkininkams ir bendrovėms – skirtingos kainos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, nei sausio antrą, nei trečią savaitę svarbiausių pieno produktų – pieno bei sviesto – kainos nepasikeitė. Tik 9 proc. riebumo varškės vidutinė 1 kg kaina sumažėjo 8 euro centais, – iki 4,03 euro (maždaug 2 procentais).

Pirmosiomis sausio dienomis, kol dar prekybos centrai nė nebuvo užsiminę apie tai, kad derėsis su gamybininkais, pienas ir sviestas atpigo 1 euro centu.

Užtat statistikos duomenys, kuriuos trečiadienį, spalio 28-ąją pateikė ŽŪIKVC, išžvalgiusi 20014-ųjų pieno sektorių, nurodo kitokias pieno kainas.

Anot ŽŪIKVC, nors 2014 m. Lietuvoje žaliavinio pieno supirkta daugiau nei 2013-iaisiais, vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina labai sumažėjo.

Preliminariais ŽŪIKVC duomenimis, pernai Lietuvos pieno supirkėjai iš šalies pieno gamintojų supirko 1,435 mln. tonų natūralaus riebumo pieno. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2013 metais.

Tačiau pieno supirkimo iš šalies gamintojų kaina (be PVM) sumažėjo 11,4 proc. ir sudarė 280,26 EUR/t (0,28 euro už 1 kg).

Minėtu laikotarpiu žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš ūkininkų ir šeimos ūkių išaugo 6,8 proc. (iki 1,098 mln. t), o iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – 8,4 proc. (iki 0,338 mln. t). Pieno supirkimo kaina atitinkamai sumažėjo 12,9 proc. (iki 0,26 eurų už kg) ir 7,8 proc. (iki 0,34 eurų už kg).

Lietuvos pieno supirkėjai ūkininkams ir šeimos ūkiams mokėjo 24 proc. mažesnę kainą nei žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms.

Brangiausiai mokėjo estams

2014 m. Lietuvoje apie 5,8 proc. (iki 426,37 tūkst. t) išaugo žaliavinio pieno supirkimas iš kitų ES šalių.

Praėjusiais metais didžioji dalis (apie 63 proc.) importuoto pieno buvo supirkta Latvijoje.

2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, vidutinė pieno supirkimo kaina (be PVM) iš Latvijos sumažėjo 9 proc. – iki 0,308 euro už kilogramą (be PVM).

Iš Estijos ūkių buvo nupirkta 155,87 tūkst. tonų pieno – 1,8 proc. daugiau nei 2013 m. O vidutinė minėto pieno supirkimo kaina sumenko 1,5 proc. – iki 0,348 euro už kilogramą (be PVM).

Lietuvoje moka mažiausiai

Analizuojamu laikotarpiu didžiausia vidutinė pieno supirkimo kaina (be PVM) tarp ES valstybių narių buvo Kipre: 0,564 euro už kilogramą, o mažiausia – Lietuvoje.

2014 m. sausio–lapkričio mėnesiais vidutinė pieno supirkimo kaina (be PVM) Estijoje sudarė 0,334 euro už kg, Lenkijoje – 0,324 euro už kg, Latvijoje – 0,297 euro už kg.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.