Kaip gaivinsime probleminius šalies regionus?

Pagrindinis Lietuvos regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą. Dabartinės politikos kryptis – specifinių problemų sprendimas tikslinėse teritorijose. Siekiama tai daryti kompleksiškai, įgyvendinant kompleksines programas ir projektus, apimančius kelias veiklos sritis, kuruojamas skirtingų ministerijų ir kitų valstybės institucijų. Apie regioninės politikos aktualijas kalbamės su vidaus reikalų viceministru Elvinu Jankevičiumi.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.<br>L.Ciunio nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.<br>L.Ciunio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 29, 2015, 2:13 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 5:07 PM

Vertinant šiandieninę situaciją šalyje, kuriems probleminiams regionams labiausiai reikalinga ekonomikos gaivinimo programa?

Galiu pasakyti, kad regionai yra labai įvairūs, turintys skirtingų vystymosi problemų. Didiesiems miestams aktuali tvarios plėtros problematika (suderinti ekonominius ir socialinius poreikius bei mažinti poveikį aplinkai), buvusiems ir esamiems industriniams miestams svarbu pertvarkyti ekonomiką, sudarant didesnes užimtumo galimybes. Tuo tarpu kaimo regionams svarbu užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, pasienio teritorijoms – mažinti izoliaciją, skatinti abipus sienos vykstančius vystymosi procesus, bendradarbiavimą ir t.t.

Kiekviena iš šių teritorijų turi jai skirtas regioninės politikos priemones. Labiausiai išskirčiau Pietryčių Lietuvos savivaldybes: Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų. Pakankamai unikali situacija yra ir Visagino savivaldybėje. Pietryčių Lietuva unikali tuo, kad čia pasireiškia skirtingoms regionų grupėms būdingos socialinės ir ekonominės problemos. Šiose savivaldybėse gausiai gyvena tautinės mažumos, kurioms yra gana sudėtinga integruotis į visuomenę, būtent todėl jos yra socialiai labiau pažeidžiamos.

Kokias galėtumėte įvardinti opiausias minėtų regionų problemas? Kas nulėmė tokią situaciją?

Pirmiausia – socialinė nelygybė (pajamų, užimtumo galimybių, išsilavinimo skirtumai). Minėtose savivaldybėse yra geros galimybės verslo plėtrai, tačiau verslumo lygis žemas. Patogi geografinė padėtis logistikai, tačiau nepakankamai išnaudota dėl prastos infrastruktūros.

Visagino miestui didelę įtaką turėjo atominės elektrinės uždarymas. Tokio masto objektas formuoja viso miesto ekonomiką, todėl akivaizdu, kad prisitaikymas gyventi be atominės elektrinės yra sudėtingas.

Šiandien galime drąsiai teigti, kad minėti ekonominiai ir socialiniai skirtumai atsirado dėl nepakankamo dėmesio šiems regionams. Ir nors čia gyvenantys žmonės yra darbštūs ir geranoriški, šis potencialas nebuvo tinkamai išnaudotas.

Kaip ketinama tai spręsti, kokie pagrindiniai probleminių regionų ekonomikos gaivinimo būdai?

Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė priemones, kurias galima būtų suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji ir svarbiausia – verslo sąlygų gerinimas. Savivaldybėse veikiančios įmonės gaus prioritetinius balus, todėl padidės jų galimybės pasinaudoti ES parama pramonės ir paslaugų plėtrai, ekologinių inovacijų, modernių technologijų diegimui, moksliniams tyrimams ir kitoms sritims. Šalia to bus investuojama į reikalingą verslui viešąją infrastruktūrą.

Gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose svarbu gerinti mobilumo sąlygas. Didinama ES ir valstybės investicijų apimtis į regiono transporto infrastruktūrą, taip pat numatyta suderinti tam tikrus organizacinius viešojo transporto (autobusų, geležinkelio) sprendimus, pagerinant galimybes pasiekti darbo vietas.

Planuojamos ir vadinamos „minkštosios“ priemonės. Bus skiriama parama kalbos mokymams, sociokultūrinėms tautinių bendrijų iniciatyvoms, taip pat rinkodarinėms regiono priemonėms, kurios reikalingos investicijų pritraukimui, bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (atrenkant vietos plėtros strategijas bus skiriamas prioritetas).

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę regione, Vyriausybė pritarė konkretiems investiciniams valstybės projektams, kurie svarbūs vietos bendruomenėms ir tenkina jų kultūrinius, socialinius poreikius, prisideda prie geresnės aplinkos kokybės.

Kada, Jūsų manymu, galėtų prasidėti planuojami darbai?

ES finansuojami projektai prasidės dar šiais metais. Valstybės investicijų programos projektai gali prasidėti nuo 2016 metų, nes juos reikės numatyti ateinančių metų biudžete.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.