Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2014 m. pabaigoje gyveno 2 mln. 922 tūkst. gyventojų – 21,6 tūkst., arba 0,7 proc. mažiau negu 2013 m. pabaigoje.
Gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: 58,5 proc. bendro sumažėjimo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (12,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 41,5 proc. – neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 8,9 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).
2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusiųjų) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius.
BVP – aukštyn
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais stiebėsi 2,9 procento ir to laikotarpio kainomis sudarė 36,27 mlrd. eurų.
2014 m. paskutinį ketvirtį BVP sudarė 9, 24 mlrd. eurų ir, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu augo 2,4 proc.
2014 m. BVP augo visus ketvirčius, sparčiausiai – pirmąjį pusmetį (I ketv. – 3,4 proc., II – ketv. 3,3 proc.), nuo trečio ketvirčio augimo tempas sulėtėjo (III ketv. – 2,7 proc., IV ketv. – 2,4 proc.).
2014 m. didžiausią įtaką BVP augimui turėjo statyba, pramonė bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Statybos pridėtinės vertės augimo tempas buvo didžiausias iš visų ūkio sektorių.
2014 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 9 242,6 mln. EUR (31 912,9 mln. Lt). Palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 2,4 proc., o palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo 0,6 proc.
Palyginti su 2014 m. trimis ketvirčiais, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo dėl prastesnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatų. Didžiausią įtaką BVP augimui turėjo statyba bei pramonė.
Dirbančiųjų – daugiau, užmokestis augo
Išankstiniais gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2014 m. šalyje buvo 1 mln. 319 tūkst. užimtų gyventojų, 158 tūkst. bedarbių ir 1 mln. 29 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per 2014 m. užimtų gyventojų skaičius padidėjo 26,2 tūkst. (2 proc.), o sumažėjo bedarbių – 14,4 tūkst. (8,4 proc.), ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 31,6 tūkst. (3 proc.).
2014 m. ir toliau didėjo jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) ekonominis aktyvumas: išankstiniais vertinimais, 27,6 proc. šio amžiaus gyventojų buvo užimti, 6,6 proc. – bedarbiai, 65,8 proc. – ekonomiškai neaktyvūs (iš jų 92,7 proc. mokėsi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje).
Išankstiniais duomenimis, nedarbo lygis 2014 m. buvo 10,7 proc., arba 1,1 procentinio punkto mažesnis nei 2013 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2014 m. sudarė 4,8 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2013 m.
Išankstiniais duomenimis, 2014 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2013 m., padidėjo 4,6 proc., arba 30 EUR (104 Lt), ir sudarė 676,4 EUR (2 335 Lt). Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2014 m. sudarė 526,5 EUR (1 818 Lt) ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,1 proc., arba 25 EUR (88 Lt).
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) 2014 m. padidėjo 5 proc.
2014 m. bruto darbo užmokestis didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač informacijos ir ryšių ir žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (apie 8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 7 proc.), nekilnojamojo turto operacijų veiklos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (apie 6 proc.).
Išankstiniais vertinimais, 2014 m. spalio mėn. ketvirtadalis šalies ūkio darbuotojų uždirbo 332 EUR (1 147 Lt) ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 333 iki 507 EUR, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 508 iki 795 EUR ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 796 EUR (2 745 Lt).
Daugiau nei 5792 EUR (20 000 Lt) gavo 864 darbuotojai, arba 86 darbuotojais daugiau nei 2013 m.
Ar galime įpirkti daugiau?
Išankstiniais duomenimis, 2014 m. IV ketv., palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį galima buvo įsigyti 153 kg daugiau smulkaus baltojo cukraus, 53 litrais – benzino (A-95), 19 litrų – pasterizuoto 2,5 proc. riebumo pieno, 18 pakuočių po 10 vnt. – kiaušinių, po 13 kg – ruginės duonos bei kiaulienos kumpio be kaulo, 9 kg – jautienos kumpio su kaulu, 8 kg – aukščiausios rūšies virtos dešros, 6 kg – sviesto (82–82,5 proc. riebumo).
Užfiksuota metinė defliacija
2014 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 0,3 proc. defliacija. Per 2014 m. vartojimo prekės atpigo 1,1 proc., paslaugos pabrango 2,4 proc. Gruodžio mėn. metinė defliacija yra retas reiškinys. Nuo 1991 m. metinė defliacija buvo užfiksuota tik du kartus: 2002 m. – 1 proc. ir 2003 m. – 1,3 proc.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 0,2 proc. ir buvo 1 procentiniu punktu mažesnė nei 2013 m. ir 0,4 procentinio punkto mažesnė nei Europos Sąjungoje (ES). Išankstiniais duomenimis, 2014 m. ES fiksuota 0,6 proc. vidutinė metinė infliacija, kuri buvo 0,9 procentinio punkto mažesnė nei 2013 m. Didesnė nei Lietuvoje vidutinė metinė infliacija užfiksuota 16 ES valstybių narių.
2014 m. metinę defliaciją šalyje daugiausia lėmė transporto prekių ir paslaugų atpigimas 5,7 proc., ryšių prekių ir paslaugų – 3 proc., būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro – 0,7 proc. bei alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pabrangimas 4 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų – 3,5, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 1,8 proc.
Per praėjusius metus valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 2,1 proc., o rinkos kainos padidėjo 0,1 proc.
2014 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2013 m. sausio–rugsėjo mėn., būsto kainos padidėjo 6,8 proc., savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainos – 2,6 proc.
Statybos sąnaudų elementų kainos 2014 m. gruodžio mėn., palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., padidėjo 1,7 proc.
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2014 m. gruodžio mėn., palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., sumažėjo 10,4 proc. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus sumažėjo 8,3 proc., ne Lietuvos rinkoje – 12 proc. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,4 proc., Lietuvos rinkoje – 5,9, ne Lietuvos rinkoje – 0,8 proc.
2014 m. buvo fiksuotas ir eksportuotų bei importuotų prekių kainų mažėjimas. 2014 m. lapkričio mėn., palyginti su 2013 m. lapkričio mėn., kainos sumažėjo atitinkamai 2,9 ir 5,1 proc.
Pramonės produkcijos apimtis nekito
2014 m. pramonės produkcijos parduota už 19,53 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2013 m., pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis nepakito, pašalinus darbo dienų įtaką – padidėjo 0,2 proc. Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 63,3 proc.
Sparčiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 37,1 proc., variklinių transporto priemonių ir įrangos gamybos – 25,2, tekstilės gaminių gamybos – 16,3, baldų gamybos – 16,2, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 15,1 proc. Pramonės produkcijos apimtis ypač sumažėjo pagrindinių metalų gamybos įmonėse – 46,8 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 28,8 proc.
Beveik 70 proc. lietuviškos kilmės prekių išvežama į Europą
Išankstiniais duomenimis, 2014 m. prekių eksportas sudarė 24,4 mlrd. EUR, importas – 26,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2013 m., eksportas sumažėjo 0,8 proc., o importas padidėjo 1 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,1 mlrd. EUR.
2014 m. sausio–lapkričio mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.
Daugiausia lietuviškos kilmės prekių eksportuota į ES (beveik 70 proc. bendro lietuviškos kilmės eksporto), pagrindiniai lietuviškos kilmės eksporto partneriai buvo Vokietija, Latvija, Nyderlandai ir Lenkija. Palyginti su 2013 m. sausio–lapkričio mėn., lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7 proc. ir sudarė 56,7 proc. bendro eksporto, be mineralinių produktų – padidėjo 4,4 proc. Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas sumažėjo 28,8 proc., tačiau augo Lietuvoje pagamintų baldų (15,6 proc.), medienos ir medienos gaminių (6,9 proc.), pieno produktų (0,9 proc.), javų eksportas (1,5 proc.). Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 0,8 proc., į Rusiją – sumažėjo 26,3 proc.
Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė padidėjo 7,2 proc. ir sudarė 63,8 proc. bendro Lietuvos importo, iš NVS – sumažėjo 14,8 proc. ir sudarė 27,6 proc. bendro Lietuvos importo.
Vidaus prekyba augo sparčiau
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 5,6 proc. palyginamosiomis kainomis.
Mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis padidėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis. Labiausiai 2014 m. augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 27,6 proc., baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba – 26 proc. Mažmeninė prekyba automobilių degalais padidėjo 7,2 proc.
Mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,4 proc. palyginamosiomis kainomis.
Išankstiniais duomenimis, per 2014 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 2,5 mlrd. EUR, tai yra 15,6 proc. daugiau nei 2013 m. Pastatų statybos darbų atlikta 19,3, o inžinerinių statinių statybos darbų – 12,3 proc. daugiau nei 2013 m.
Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (51 proc. šalyje atliktų darbų). Negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 37 ir 12 proc. šalyje atliktų darbų.
Visų rūšių transporto krovinių apyvarta ir vežimas augo
Išankstiniais duomenimis, visų transporto rūšių krovinių apyvarta 2014 m. išaugo 6,7 proc., o krovinių vežimas – 3,5 proc.
Bendroje krovinių apyvartoje didžiąją dalį užima geležinkelių ir kelių transporto apyvarta. Geležinkelių transporto krovinių apyvarta padidėjo 7,2 proc., krovinių kiekis – 2 proc., o kelių transporte krovinių apyvarta išaugo 6,4 proc., kroviniai – 7,2 proc.
Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2014 m. išaugo 3,2 proc. Keleivių srautas oro uostuose išaugo 9,1 proc.
Veikiančių ūkio subjektų – 2,5 proc. daugiau
2015 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 93 017 ūkio subjektų, arba 42,3 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus padidėjo 2,5 proc. Naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų skaičius labiausiai padidėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o sumažėjo – Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Daugiausia ūkio subjektų (26,2 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.
Kaip ir prieš metus, beveik 80 proc. ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 17,5 proc. visų dirbančiųjų.
Šalyje vyrauja ūkio subjektai, per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 40 mln. EUR, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
2014 m. buvo išregistruoti 5 232 ūkio subjektai, arba 20,4 proc. daugiau nei 2013 m. Daugiau nei ketvirtadalis išregistruotų ūkio subjektų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.
Ikimokestinis įmonių pelnas – didesnis beveik penktadaliu
Per devynis 2014 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 2,7 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 23 proc. daugiau negu per atitinkamą 2013 m. laikotarpį.
Ikimokestinis pelnas padidėjo visuose sektoriuose, išskyrus miškininkystės ir žuvininkystės, transporto ir saugojimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų. Labiausiai – 75 proc. – padidėjo statybos įmonių pelnas, pasiekęs pusę 2008 m. uždirbto pelno.
Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,7 proc. ir buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei 2013 m. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų bei informacijos ir ryšių įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 15 ir 11,1 proc. Mažiausiai pelningos buvo prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės – jų pelningumas sudarė atitinkamai 3,3 ir 2,9 proc.
Remiantis 2013–2014 m. 9 mėn. rezultatais, pastebima, kad įmonių pelnas augo dukart sparčiau nei didėjo išlaidos darbuotojams – atitinkamai 22 ir 11 proc.
Žemės ūkio produkcijos vertė sumažėjo
Išankstiniais duomenimis, bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo 5,8 proc., augalininkystės – 5,3 proc., gyvulininkystės – 6,6 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2014 m. sumažėjo 12,1 proc. Tam įtakos turėjo 15 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų ir 9,9 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.
2014 m., palyginti su 2013 m., bulvių derlius buvo 15,7 proc. didesnis, javų – 14,5 proc., daugiau buvo išauginta galvijų (5,6 proc.), naminių paukščių (5 proc.), primelžta pieno (4 proc.).
