Atlygis: privatininkai sumokės už „valdiškų“ medikų klaidas?

Neteko praeiti keliu, kuriuo mina artimuosius praradę žmonės, norėdami įrodyti, kad taip nutiko suklydus medikams? Tai žiaurus kelias. Kuri nors pusė – kaltinanti ar besiteisinanti, vis tiek pralaimi. Lygiųjų, kai įsiveliama į teismų procesus dėl žalos sveikatai atlyginimo, nebūna.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Feb 8, 2015, 1:09 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 7:31 PM

Privačios gydymo įstaigos gerokai rečiau nei viešosios patenka į pacientų joms metamų kaltinimų pinkles. Pavyzdžiui, pernai, nuo sausio iki rugsėjo imtinai, iš 69 skundų, kurias nagrinėjo po Sveikatos apsaugos ministerijos stogu besidarbuojanti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, 12 buvo surašyti privačioms gydymo įstaigoms.

Tačiau jos nėra „šventosios“, – teismuose ir joms tenka būti atsakovėmis, kai nagrinėjamos žalos sveikatai atlyginimo bylos.

Juk ir anksčiau būta skandalų, kai privačiai dirbęs onkolgas bet kaip ir bet kam šalindavo net piktybinius odos darinius.

Ne vieną privačiai dirbantį odontologą pacientai bandė priremti per teismus prie sienos, kad šie atlygintų sveikatai padarytą žalą.

Tačiau neseniai imta kalbėti apie tai, kad pats laikas būtų pakeisti kone dešimtį metų galiojančią žalos atlyginimo tvarką, – pakeisti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.

Kratosi draudikų

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas nuolat kartoja, kad ši tvarka – ir labai sudėtinga, ir neveiksminga. Esą, reikia įkurti specialų, pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo fondą. Jo nuomone, taip baigtųsi kaltųjų medikų paieška.

Pasak L.Labanausko, žala būtų atlyginta, išvengus ilgai trunkančių, brangių teismų procesų, kaltinimų medikams lavinos, užtat stropiai išanalizavus nesėkmę.

Gydytojų sąjungos siūlymu, įstatymo pataisos turėtų išlaisvinti ligonines ir poliklinikas nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Pavyzdžiui, per 10 įstatymo galiojimo metų gydymo įstaigos sumokėjo apie 80 mln. litų (23,2 mln. eurų) draudimo įmokų.

Tuo tarpu žalai atlyginti pacientams buvo atseikėta apie 5 mln. litų (apie 1,4 mln. eurų). Visi kiti milijonai, užuot likę sveikatos sistemoje, pateko į draudimo bendrovių kišenes.

Įstatymas smūgiuoja privatininkams

Vis dėlto fondo kaupimo būdai nerimo gniūžtę įmetė į privačių medicinos įstaigų daržą.

Pagal dabartinį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, visos – ir privačios, ir valstybinės gydymo įstaigos privalo apdrausti civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą pacientų sveikatai, atlygina draudikai, jei teisme įrodoma, kad ligoniai nukentėjo dėl medikų kaltės.

Išsižadėjus draudikų paslaugų, „atsirokuoti“ su pacientais būtų galima, pasėmus lėšų iš vadinamojo Turtinės ar neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo.

„Visa bėda, kad lėšos fonde bus kaupiamos, įmokas jam verčiant mokėti tik privačias gydymo įstaigas“, – lrytas.lt sakė įstatymo pataisas skersai išilgai išnarsčiusi advokatė Vilma Ramanauskaitė.

Pasak advokatės, privačios medicinos įstaigos, kurios neturi sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, atsiduria dviprasmiškoje situacijoje. Nes jos verčiamos dirbti diskriminacinės – konkurencinės veiklos sąlygomis.

Juk žalos atlyginimo fondą numatyta kaupti, į jį pervedant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigus bei privačių gydymo įstaigų įmokas, – tų, kurios nėra sudariusios sutarčių su ligonių kasomis. Viešosios gydymo įstaigos tokių įmokų nemokės.

„Daugybė privačių medicinos įstaigų tų sutarčių nė nesudaro. Nes reikalavimai, kuriuos primeta sutartys, realiai yra neįgyvendinami“, – užsiminė pašnekovė.

Atlygins žalą žmonių pinigais?  

Kita vertus, teisės aktai numato ir tai, kad PSDF fonde esantys pinigai (juk tai pačių žmonių sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos) turi būti skiriami vaistams kompensuoti bei gydymo įstaigų suteiktoms paslaugoms atlyginti.

„Bet sutarčių neturinčios privačios gydymo įstaigos negauna už suteiktas paslaugas kompensacijų. Tačiau vis tiek turės mokėti fondui įmokas“, – sakė V.Ramanauskaitė.

Jei pacientas patirs žalą valstybinėje įstaigoje, ji bus atlyginta PSDF biudžeto pinigais. Taip už kitų padarytas klaidas sumokės privačios medicinos įstaigos bei žmonės, kas mėnesį mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Be to, anot advokatės, išlieka didelė tikimybė, kad pacientas, kuriam iš fondo bus atlyginta dalis žalos, privačiai gydymo įstaigai iškels ir ieškinį teisme. Įstatymo projektas juk to nedraudžia daryti, – skųsti gydymo įstaigų ar valstybės institucijų sprendimų.

Todėl gydymo įstaigai teks mokėti dukart – ir fondui, ir žmogui, jei teismas priteis kompensaciją, didesnę nei iš fondo sumokėta išmoka.

„Taip kuriamos nelygiavertės verslo sąlygos. Valstybė negali priimti tokių teisės aktų, kurie prieštarauja Konkurencijos įstatymui – vienus rinkos dalyvius diskriminuoja, o kitiems suteikia išskirtines sąlygas“, – paaiškino V.Ramanauskaitė.

Bylų nemažės

Kokias įmokas fondui turės mokėti privačios gydymo įstaigos, dar nustatyta.

Aiškinamajame rašte įstatymo projekto rengėjai yra paskaičiavę, kad Žalos atlyginimo fondo sudarymui Lietuvoje reikėtų 5,5 mln. eurų, o žalos sveikatai atlyginimui vien pirmaisiais metais reikėtų išmokėti apie 3,7 mln. eurų.

„Pataisų tikslas – sumažinti bylų srautą ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, manyčiau, bylų nesumažės.

Viena, kitų valstybių patirtis rodo, kad mūsų šalis nebus pajėgi pilnai kompensuoti žmogaus sveikatai padarytos žalos.

Pagal teisės principus, ji turi būti pilnai atlyginta.

Sunku įsivaizduoti, kad fondas bus pajėgus atlyginti visą žalą. Juk ieškiniuose, kuriuos nagrinėja šiuo metu teismai, žalos dydis sukasi apie milijonus eurų. Todėl žmonės bylinėsis, kad prisiteistų ją visą.

Antra, nors ir nebereikės įrodyti medikų kaltės, didžiausių laiko ir pinigų sąnaudų prireiks priežastiniam ryšiui nustatyti“, – kalbėjo advokatė.

Pavyzdžiui, dažnai, ypač onkologinių ligų atvejais, ekspertams tenka aiškintis, ar mirtis, ištikusi pacientą, buvo natūrali progresavusios ligos baigtis, ar ją prišaukė medikų klaidos.

Trečias argumentas – psichologinis. Kai bus patvirtinti žalos atlyginimo įkainiai bei atsiras pažadas, kad „greitai ir lengvai“ bus galima gauti pinigų, tikrai atsiras daugiau norinčiųjų pasinaudoti tokia galimybe.

Anot V.Ramanauskaitės, užsienio valstybių patirtis rodo, kad jog žalos atlyginimo be kaltės modelis praktikoje nėra labai veiksmingas.

Pavyzdžiui, nors Latvijoje žalos atlyginimo be kaltės modelis įdiegtas nuo 2013 metų, nuo jo įgyvendinimo pražios ir per 2014 metus gauta apie 100 pacientų pretenzijų, iš jų kol kas teigiamas sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas tik dėl 6.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.