Jei jie sukirs rankomis, po poros trejų metų Vilniuje iškils du nauji pasauliniam „Hilton" tinklui priklausantys viešbučiai. Daugėja ir ženklų, kad sostinėje „badu marinti“ pastatai taps viešbučiais, pavyzdžiui, Maironio gatvėje, ties Bernardinų sodu esantis pastatas, nuo kurio pernai pagaliau buvo nuimtos laikraščio „Lietuvos aidas“ iškabos.
Kol kas visas dėmesys yra sutelktas į „Hilton“, – kaip pasiseks šio tinklo derybos su investuotojais.
„Žmogus parduoda projektą, investuotojai – perka: ketinimų protokolas yra pasirašytas. Bet dar nežinia, ar jiems tikrai pavyks susitarti. Jei taip, tuomet „Hilton“ patikės frančizę arba ir ją, ir valdymą“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Jos teigimu, tokie projektai yra du. Jei tik derybos bus sėkmingos, nauji „Hilton“ viešbučiai iškils itin patraukliose Vilniaus vietose. Kiekviename iš viešbučių būtų ne mažiau kaip po 150 kambarių.
Dairosi ir į senus pastatus
Investuotojai audžia ir kitokių planų, – ketinama viešbučius atidaryti ir gyvybės kvapą senokai išleidusiuose sostinės pastatuose.
Maironio g. 1 esantį pastatą iš „Lietuvos aido“ leidėjo Algirdo Pilvelio ne per seniausiai įsigijo investuotojai iš Kauno, kuriems priklauso laikinojoje sostinėje esantis viešbutis „Kaunas“. Tikėtina, kad kauniečiai, pirkdami statinį, pro kurio langus žvilgsnis atsiremia į Trijų Kryžių kalną, numatė ir jo likimą.
Pasak E.Šiškauskienės, kitų investuotojų sumanymu, rekonstruotame pastate viešbutis turėtų duris atverti ir Rotušės aikštėje.
Nekilnojamojo turo agentūros „In Real“ ekspertas Arnoldas Antanavičius sakė, kad Vilniaus centre yra keletas viešbučiams tinkamų vietų, dėl kurių derybos jau įvyko ir kurios investuotojams buvo gana patrauklios.
„Yra keletas objektų, kurie jau rekonstruojami ar dar tik planuojami pertvarkyti taip, kad juose galėtų įsikurti viešbučiai. Tokių yra ir sostinės Didžiojoje gatvėje, ir kitose Vilniaus Senamiesčio gatvėse“, – sakė A.Antanavičius.
Tilto gatvėje, – pastatuose, kur anksčiau buvo „Raudonojo kryžiaus“ ligoninė, panašius planus puoselėja ne užsienio, bet mūsų šalies nekilnojamojo turto plėtotojas. Yra parengtas investicinis projektas „Radvilų valda“.
„Esame tos teritorijos atstovai. Tad esame bendravę su visais didžiaisiais pasaulio viešbučių tinklais. Dauguma jų tuo metu sakė, kad jiems ši vieta – įdomi, bet pirmiausia reikia investuotojo. Dabar jau girdėti gandų, kad tie tinklai šiuo metu rimčiau vertina tą teritoriją“, – užsiminė A.Antanavičius.
Tinklai dar lūkuriuoja
Į Lietuvą kol kas koją įkėlė tik vienas iš prabangiųjų viešbučių tinklų, – „Kempinski Hotel“. Visi kiti, tokie kaip „Marriott Hotel“, „Four Seasons“ dar lūkuriuoja, nors seniai yra atvėrę duris svečiams kitose Rytų ir Centrinės Europos valstybių sostinėse.
Anot A.Antanavičiaus, įtakos tam iki šiol turėjo prastokas Lietuvos pasiekiamumas ir silpnoka konferencijų turizmo sritis. Tai menkino ir verslo klientų aktyvumą. Tačiau, anot pašnekovo, situacija keičiasi, – Vilniaus tarptautiniame oro uoste vis daugiau atsiranda tiesioginių skrydžių ir daugėja lėktuvų reisų. „Be to, iki šiol buvo sudėtinga prikalbinti didžiuosius pasaulinio viešbučių tinklus ir dėl to, kad jų norai prasilenkė su nekilnojamojo turto savininkų troškimais. Viešbučiai nori arba frančizės, arba jos valdymo modelio. Bet nekilnojamojo turto savininkams arčiau širdies – ilgalaikė pastatų nuoma. Todėl jiems ilgai ir nepavykdavo susitarti“, – užsiminė A.Antanavičius.
Tačiau pastaruoju metu situacija ėmė keistis. Kambarių viešbučiuose užimtumo rodikliai gerėja, auga ir turistų skaičius. Investuotojai ėmė leisti reikalavimų kartelę žemiau ir prisiimti daugiau rizikos.
Svajonė atgimė?
Jei vienu metu Vilniuje išdygs keletas aukštos klasės viešbučių, ar jie nestovės tušti?
„Kambarių tokiuose viešbučiuose poreikis yra visada: vasarą – didelis, žiemą – mažesnis. Juk pakanka vienos kitos tarptautinės konferencijos, ir Vilniaus viešbučiuose vietų nebelieka“, – sakė E.Šiškauskienė.
Jei tik planai nepasikeis ir po poros metų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastate atsiras konferencijų centras, viešbučiai neliks be darbo.
„Kai tik galutinai bus sutarta, kad tie rūmai bus rekonstruoti, reikės iš karto kurti planus, kaip į juos privilioti tarptautines konferencijas. Tokios konferencijos – ypač naudingos. Viešbučiams atitenka 40-60 proc. pajamų, uždirba ir visi kiti su jomis susiję sektoriai. Visa tai mokesčiais sočiai pamaitintų valstybės biudžetą“, – svarstė E.Šiškauskienė.
