Pasak A.Zabulio, Lietuvoje dar nėra buvę tokio projekto, kuriam visi pritartų, nes Lietuva pagal darbo santykių laisvumą gali būti prilyginama vidurio Afrikos valstybėms. Jis pripažino, kad tokio projekto priėmimui reikalinga politinė lyderystė.
„Čia mano nuomonė, bet aš tą nuomonę išsakysiu. Prezidentė yra institucija, kuriai nevalia pateikti 300-400 puslapių. Aš kai skaitau prezidentės žodžius, pasakymus, aš puikiai suprantu, kad į tuos rūmus turėtų ateiti konkretus siūlymas. Tuo metu to konkretaus siūlymo nebuvo. Dabar jo griaučiai aiškėja ir manau, kad jos vertinimas bus visai kitoks. Bet vėl gi, tai yra mano nuomonė“, – sakė A.Zabulis.
Mokslininkų grupei parengus naują socialinį modelį, socialiniams partneriams buvo išsiųsti Darbo kodekso, Užimtumo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo, Socialinio draudimo pensijų ir kitų siūlomų keisti teisės aktų projektai. Prezidentės nuomone, tai yra brangiai pirktas pasiūlymų kratinys ir lėšų švaistymas, o tokį darbą turėjo padaryti pati Vyriausybė.
„Nesmagu, kad dar nepradėjus svarstyti klausimo, prasidėjo žiaurus „piarinis“ karas, kada klausimai yra pakankamai svarbūs, susiję su tokiais terminais, kaip skaidrumas, pažanga, konkurencingumas – kalbu apie darbo santykių lankstumą, apie keliasdešimt metų nekeistus kai kuriuos Darbo kodekso punktus“, – sakė A.Zabulis.
Jo teigimu, principinis Valstybės pažangos tarybos pritarimas yra ir delsti galima nebent kelis mėnesius.
„Patikėkite, turbūt niekados nebuvo teikiamas klausimas, kurį taip stipriai palaikytų darbdaviai. Mes matome, kad šiandien nuo Estijos pagal atskirus parametrus šitoje srityje skiriamės kartais ir prilyginame save vidurio Afrikos valstybėms, o kapitalas juda greitai, žmonės turi pasirinkimo laisvę“, – tvirtino A.Zabulis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija skaičiuoja, kad naujasis socialinis modelis padėtų sukurti apie 90 tūkst. naujų darbo vietų.
„Yra paskaičiuotas tam tikras ekonominis poveikis. Niekas nekalba apie teigiamus pasikeitimus darbo rinkoje ir ekonomikoje, nes priėmus pasiūlymus turėsime iki 90 tūkst. papildomų kokybiškų darbo vietų. Tai leistų tikėtis darbo užmokesčio padidėjimo iki 3-5 proc. tam tikrose grupėse“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Čiukšys.
Darbdavių atstovai skeptiškai įvertino profesinių sąjungų vadovų išsakomą kritišką nuomonę.
„Kai mes kalbame apie nesutarimus su profesinėmis sąjungomis, mūsų žiniomis, jos atstovauja 4,5 proc. šalies darbuotojų. Ir kai mes kalbame apie nesutarimus, klausimas, ar mes kalbame su profsąjungų veikėjais apie jų nuomonę, ar vis dėlto mes kalbame apie daugumos dirbančių Lietuvos žmonių nuomonę. Galbūt tie procentai yra ne visiškai tikslūs, bet iš esmės teisingi. Lietuvoje yra 10-11 proc. žmonių, neturinčio darbo, ir klausimas, ar mes turime koncentruotis į nesutarimus su profsąjungomis, ar pagalvoti apie tai, kad darbą turi gauti bedarbiai“, – tvirtino Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Jo teigimu, Darbo kodeksas galėtų padidinti Lietuvos konkurencingumą.
„Žmonės turės daugiau darbo ir gaus geresnius atlyginimus. Tai, mūsų nuomone, yra labai svarbu ir ne tiek svarbu, ką galvoja (profesinių sąjungų - BNS) vadovai, kurių mes negalime turbūt įtikinti ir kurie atstovauja 4,5 proc. žmonių“, – tvirtino R.Valiūnas.
Jo teigimu, darbdaviams svarbiausi klausimas yra paprastesnis priėmimas į darbą, laisvesnis darbuotojų atleidimas bei modernesnis viršvalandžių skaičiavimas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus socialinį modelį prilygino epochos įvykiui.
„Greitai paaiškės, ar mes esame 21 amžiuje, ar to dar teks palaukti, nes moderni visuomenė pasižymi ne tiek darbdavio, bet ir darbuotojo sąmoningumu“, – teigė jis.
V.Sutkus sukritikavo ir darbą Trišalėje taryboje, kurioje dirba darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai.
„Aš esu nuoseklus Trišalės tarybos kritikas, nes tai yra praėjusio amžiaus reliktas, kai už vieno stalo sėdi darbdaviai, už kito – darbuotojai , kurie yra pagal nutylėjimą tarsi priešai. Ir yra kažkas per vidurį, kuris juos reguliuoja. Taip seniai nebėra, pasaulis tapo spalvingesnis, įvairesnis, modernesnis ir mes turime kitaip galvoti. Darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems“, – tvirtino V.Sutkus.
