Premjero džiūgavimai apie aukščiausiąją lygą – be pagrindo?

„16-oji Vyriausybė jau nuėjo pusę kadencijos kelio, kurį grindė istoriniais darbais. Tai buvo išskirtinis laikas dėl neprognozuojamos grėsmės ir užduočių svarbos, kai negalėjome vėluoti nei vienos dienos“, – metinę Vyriausybės ataskaitą pristatydamas sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Premjeras A.Butkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Premjeras A.Butkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

May 7, 2015, 1:24 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 4:24 PM

Premjeras teigė, kad svarbiausi darbai buvo euro įvedimas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, taip pat – susirūpinimas šalies saugumu bei daugiau lėšų krašto gynybai skyrimas: sukurtos greitojo reagavimo pajėgos, perkama nauja ginkluotė, rengiamos didelio masto karinės pratybos.

„2014-aisias Vyriausybė dirbo nuolatinės parengties režimu. Blogėjanti geopolitinė situacija stabdė ekonominių sąlygų gerėjimą. Lietuva neatsitiktinai patyrė patį didžiausia poveikį savo ekonomikai. Buvo pristabdytas eksportas“, – kalbėjo premjeras ir pridūrė, kad nepaisant šių aplinkybių, Lietuva vėl pateko tarp ES valstybių lyderių, kiurių ekonomika auga sparčiausiai.

Pernai Tarptautinis valiutos fondas Lietuvą įtraukė į išsivysčiusių ekonomiškai valstybių sąrašą: „Kitaip tariant, patekome į aukščiausiąją lygą“, – sakė premjeras.

A.Butkevičius teigė, kad, ar Lietuva peržengs ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių klubo slenkstį, priklausys ir nuo Seimo narių sprendimų.

Tačiau „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas sako, jog TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva.

„Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas. Tai reiškia, kad valstybė gali tvariai valdyti savo viešuosius finansus, joje veikia tvirti rinkos ekonomikos pagrindai. Tačiau ar to užtenka, kad jau galėtume vadintis išsivysčiusia ekonomika? O kaip dėl Lenkijos ar Vengrijos? Ar jos mažiau išsivysčiusios nei Lietuva?“, – klausė R.Grajauskas. 

Atsiliekame pagal inovacijas

Pasaulio ekonomikos forumas išskiria du kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama, ar valstybė yra išsivysčiusi ar ne: tai inovacijų lygis ir verslo procesų pažangumas.

„Danske Bank“ analitikas atkreipia dėmesį: pagal inovacijų lygį naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje iš visų 28 ES valstybių užimame vos 24-ąją vietą.

„Mus lenkia tokios „neišsivysčiusios“ šalys kaip Kroatija ar Vengrija. Šis rezultatas nestebina, kadangi esame tarp tų, kurie tyrimams ir inovacijoms visoje ES skiria mažiausiai – mažiau nei 1 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra virš 2 proc., o pačios inovatyviausios – Šiaurės Europos – šalys skiria virš 3 proc. nuo BVP. Ir čia didesnė atsakomybė tenka ne valdžiai, o verslui – kadangi išsivysčiusiose šalyse didžiąją dalį investicijų į inovacijas padaro būtent verslas, o ne valdžios sektorius“, – kalbėjo R.Grajauskas.

Verslo konkurencingumas – silpnoji pusė

Jo teigimu, atsiliekame ir pagal verslo procesų pažangumą. Lietuvos verslas vis dar koncentruojasi siauriuose vertės kūrimo grandinės etapuose, dominuoja gamybiniai procesai. Verslas per mažai investuoja į tyrimus ir inovacijas, į išskirtinį dizainą, į prekės ženklo vystymą. „Atsakykime sau į klausimą – ar daug yra užsienyje žinomų lietuviškų prekės ženklų?

Lietuvos verslas vis dar yra labiau linkęs konkuruoti pagal kainą, o ne pagal kokybę ir aukštesnę pridėtinę vertę. Iš esmės galima sakyti, kad esame tapę „IKEA fabriku“ – gaminame mes, tačiau visa verslo koncepcija, dizainas, prekės ženklas, o galų gale ir pelnas yra kažkieno kito“, – savo mintis dėstė banko atstovas.

R.Grajausko teigimu, tai, kad esame linkę konkuruoti pagal kainą – suprantama: vis dar esame sąlyginai pigių darbo sąnaudų šalis. Vidutinis atlyginimas prieš mokesčius praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 715 eurų ir pagal šį rodiklį visoje ES lenkėme tik Rumuniją ir Bulgariją. Atlyginimai yra didesni visose Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse ir svyruoja nuo 1040 eurų Estijoje iki 785 eurų Latvijoje.

Ekonomikos išsivystymo lygį galima vertinti ir pagal kitus rodiklius, pavyzdžiui, sukaupto vietinio kapitalo kiekį, šešėlinės ekonomikos mastą, korupcijos lygį. Deja, ir šiose srityse vis dar atsiliekame nuo daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių, jau nekalbant apie Vakarų Europą.

Tačiau, „Danske Bank“ atstovo teigimu, ne viskas Lietuvoje blogai. Pavyzdžiui, atotrūkis tarp mūsų ir šiek tiek toliau pažengusių valstybių nėra didelis, o mūsų progresas, ypač lyginant su ES nepriklausančiomis Rytų kaimynėmis, akivaizdus. Be to, pagal BVP vienam gyventojui jau dabar lenkiame ne vieną regiono „konkurentę“.

Ekonomika augo sparčiausiai

Vyriausybės duomenimis, Lietuva 2014 metais buvo tarp ES valstybių, kurių ekonomika augo sparčiausiai. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per 2014 metus padidėjo 2,9 procento, nedarbo lygis sumažėjo iki 10,7 procento, realusis darbo užmokestis 2014 metais išaugo 5,0 procento ir infliacija buvo maža.

Per 2005–2014 metus modernizuotuose daugiabučiuose 2014 metais sutaupyta 270 GWh šilumos energijos, o renovuoto namo gyventojų sąskaitos sumažėja 40–50 procentų. Pabrėžiama ir didelė renovuotų projektų grąžą ne tik per tiesiogiai sutaupytą šilumos energiją, bet ir per trečdaliu padidėjusią renovuoto namo vertę. Renovacijos mastas skatino statybų sektoriaus augimą ir darbo vietų kūrimą.

Žadama, kad 2015 metais bus siekiama tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo, didinamas užimtumas, mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis. Dideli regioniniai netolygumai neleidžia visiškai išnaudoti ekonominio potencialo ir lemia socialinę atskirtį, ypač kaimo vietovėse. Todėl daugiausia dėmesio bus skiriama šalies regionų vystymui, skatinant investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą, pramonės plėtrą.

„Skatinsime verslą, kuriantį aukštą pridėtinę vertę ir aukštos kompetencijos darbo vietas. Užsibrėžiame itin padidinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – pirmenybę teiksime inovacijoms, skirtoms palankiai aplinkai plėtoti ir verslo įmonių inovatyvumui didinti“, – skelbė ataskaitoje.

Vyriausybė nusprendė ypač daug dėmesio ir ateityje skirti ES ir NATO vaidmens stiprinimui, glaudesniam bendradarbiavimui su sąjungininkais.

 Opozicija nešykštėjo ironijos

Premjerui pristačius metinę Vyriausybės ataskaitą, opozicijos lyderis Andrius Kubilius piktinosi: „Galime pasveikinti, kad lėtai dirbdami nepadarėte klaidų, tad skaičiai dar gana stabilūs, bet jau atsiranda stagnacijos požymių“. A.Kubilius klausė, kokie nauji procesai pradėti ir sulaukė atsakymo, kad tokių daug – renovacijos ir dujų saugyklų projektai. A.Butkevičius taip pat sulaukė klausimų dėl nekompetentingų ministrų, bet jis atkirto, kad ministrai dirba atsakingai ir jų nuveikti darbai premjerui puikiai žinomi, o atsakydamas į priekaištus dėl itin tyliai dirbančio ūkio ministro A. Butkevičius patiko, kad šis ministras dirba gerai, yra mandagus, taktiškas, „nelipa ant bačkos ir nepolitikuoja“.

Galima susipažinti su visa 2014 metų Vyriausybės veiklos ataskaita Seimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.