Santykinai prasčiausi rodikliai – doktorantų iš ne ES valstybių dalis, su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio ir patentų paraiškos pagal patentines kooperacijos sutartis. Rezultatai, aukštesni nei ES vidurkis, pasiekti šiose srityse: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius.
Europos Komisijos „Inovacijų sąjungos“ 2015 m. rezultatų suvestinė rodo, kad bendras ES inovacijų diegimo mastas išliko stabilus. Vis dėlto krizė paveikė privataus sektoriaus inovacinį aktyvumą: mažėja novatoriškų įmonių, rizikos kapitalo investicijų, MVĮ inovacijų, patentų paraiškų, eksportuojamų pažangiųjų technologijų produktų, mažiau parduodama naujoviškų produktų. Nors žmogiškųjų išteklių padėtis gerėjo, didėjo verslo investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir mokslo kokybę, to nepakako geresniems inovacijų veiklos rezultatams pasiekti.
Inovacijų lyderė išliko Švedija, toliau sąraše – Danija, Suomija ir Vokietija. Sparčiausiai inovacijų veikla plėtojama Maltoje, Latvijoje, Bulgarijoje. Pasauliniu mastu Europos Sąjungą vis dar lenkia JAV, Japonija ir Pietų Korėja.
Metinėje „Inovacijų sąjungos“ rezultatų suvestinėje pateikiamas ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas. Rezultatų suvestinė yra naudinga neįpareigojamojo pobūdžio priemonė, padedanti valstybėms narėms įvertinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pranašumus ir trūkumus ir išsiaiškinti, kuriose srityse reikia daugiau pastangų, kad inovacijų veiklos rezultatai būtų geresni.
