Kad Vakarų Lietuvos regiono keleiviai iš Palangos į Didžiąją Britaniją tiesiogiai galės skraidyti jau šią vasarą, buvo kalbama dar praėjusių metų rudenį.
Šie ketinimai atrodė tokie tvirti, kad jau buvo kalbama apie ne mažesnį nei 180 vietų orlaivį šiam maršrutui. Tačiau artėjant vasarai tokie planai liko kalbomis, o „Wizzair“ atstovai atsargiai užsimena tik apie 2016 metus.
10 metų niekas nesikeičia
„Tokius pažadus girdime kasmet. Palangos oro uoste, į kurio atnaujinimą valstybė yra investavusi dešimtis milijonų eurų, naujų krypčių neatsiranda jau 10 metų“, – piktinosi 7 pajūrio ir pamario savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomasis direktorius Simonas Gentvilas.
Pernai vasarą visus tris šalies tarptautinius oro uostus jungiant į bendrą įmonę „Lietuvos oro uostai“ buvo teigiama, kad taip bus išvengta nereikalingos konkurencijos ir bus galima tolygiau paskirstyti skrydžių maršrutus.
„Matome priešingą vaizdą – iš Vilniaus atsiranda naujų skrydžių, o Palangos oro uostas merdėja“, – tvirtino S.Gentvilas.
Anot jo, nėra normalu, kai per metus iš Lietuvos oro uostuose aptarnaujamų 3,7 mln. keleivių Palangai tenka menka dalis – vos apie 130 tūkstančių. Šis skaičius nekinta jau daugelį metų.
„Tai nesudaro nė 4 proc. šalyje aptarnaujamų oro uostų keleivių, nors Klaipėdos regione gyvena 15 proc. Lietuvos gyventojų, turime išplėtotą turizmo infrastruktūrą, uosto logistikos pramonę, esame netoli pramoninio Liepojos miesto“, – vardijo S.Gentvilas.
Uostamiestis junta skriaudą
Prieš keletą metų regiono savivaldybėms buvo iškelta sąlyga: norėdamos į Palangos oro uostą pritraukti kokią nors oro bendrovę jos turi sukaupti lėšų, kurios būtų panaudotos naujam maršrutui populiarinti.
Visos savivaldybės jau trečius metus tam skiria iš viso beveik 116 tūkst. eurų, tačiau pinigai lieka nepanaudoti ir metų pabaigoje juos tenka perskirstyti.
Labiausiai naujo maršruto laukia didžiausią šios sumos dalį – apie 52 tūkst. eurų kasmet numatanti Klaipėdos miesto savivaldybė.
Atsiradus reisui į Didžiąją Britaniją pas savo artimuosius skraidantiems klaipėdiečiams nereikėtų važiuoti į Kauną ar Vilnių. Nesant patogaus susisiekimo į namus pasisvečiuoti rečiau sugrįžta ir emigrantai, kurie užsidirbtus pinigus galėtų leisti pajūrio regione.
Klaipėdos taip pat dažnai nepasiekia užsienio verslo delegacijos, kurios neturi galimybės čia atskristi tiesiogiai.
„Užsieniečiai atskrenda į Vilnių ir iki pajūrio važiuoti nebesivargina“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.
Iš tiesioginio nebrangiai kainuojančio skrydžio naujų užsienio turistų srautų tikisi ir Palanga.
Kurorto vadovų teigimu, jei Didžiosios Britanijos gyventojai ir susidomėtų poilsiu Lietuvos pajūryje, dabar abejotina, ar jie susigundytų sudėtingu ir nepigiai kainuojančiu skrydžiu į Palangą per Kopenhagą.
Sostinė vilioja keleivius?
Kaip atsirandantys nauji maršrutai iš Vilniaus kerta Palangos oro uostui, patyrė į komandiruotę Kopenhagoje susiruošęs S.Gentvilas.
„SAS oro bendrovės skrydžio iš Palangos į Kopenhagą bilietas kainavo 150 eurų, o iš Vilniaus naujuoju pigių skrydžių bendrovės „Wizzair“ reisu į Malmę, iš kurios Danijos sostinė traukiniu pasiekiama per pusvalandį, – vos 10 eurų“, – pasakojo S.Gentvilas.
Taupydamas savivaldybės lėšas uostamiesčio politikas pasirinko pigesnį skrydį.
Jis įsitikinęs, kad tokių savo pinigus skaičiuojančių keleivių atsiras ir daugiau.
S.Gentvilui keisti atrodė bendrovės „Lietuvos oro uostai“ argumentai, kad naujos oro bendrovės dėl skrydžių į Palangą abejoja, nes čia esą nebus užtikrinamas pakankamas keleivių srautas.
„Kaip papildomų keleivių gali atsirasti, jei ir tie patys nuviliojami į Vilnių?“ – klausė Klaipėdos politikas.
Skandinavai nesiskundžia
Tarp Klaipėdos verslininkų sklando dar viena versija, kodėl Palangos oro uoste vis neatsiranda naujų krypčių.
Anot jų, vos tris nuolatinius maršrutus turintis Palangos oro uostas dirba pelningai, nes iš čia 10 metų į Kopenhagą 13 kartų per savaitę kylantis Skandinavijos oro bendrovės SAS orlaivis skraidina gerokai daugiau nei pusę visų oro uosto keleivių.
Verslininkų teigimu, SAS nenori kurios nors pigių skrydžių kompanijos konkurencijos, nes ji sumažintų bendrovės pajamas.
Klaipėdiečiai svarstė, kad SAS gali pagrasinti iš viso pasitraukti iš Palangos, jei čia atsiras konkurentų.
Tokias kalbas kategoriškai atmetė SAS atstovybės Baltijos šalims ir Rusijai vadovė Rūta Jucienė.
„Tiesioginiai kitų oro bendrovių skrydžiai mums jokios įtakos neturi, nes mūsų kompanijos strategija – aprūpinti susisiekimą su didelę jungiamųjų skrydžių pasiūlą turinčiais Skandinavijos oro uostais“, – teigė R.Jucienė.
Anot jos, skrydis į Kopenhagos uostą tinka visiems, nes iš jo galima pasiekti visą pasaulį.
Dėl to SAS iš Palangos oro uosto neplanuoja jokių naujų tiesioginių skrydžių.
Tačiau R.Jucienė pripažino, kad ekonomiškai nebūtų teisinga, jei Palangoje atsirastų papildomomis savivaldybės arba valstybės lėšomis skatinama nauja skrydžių bendrovė. Anot jos, tai iškreiptų rinką.
„Wizzair“ laukia didesnės paramos
Gediminas Almantas
Bendrovės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius
„Mes negalime aviakompanijų priversti skraidyti iš Palangos oro uosto. Viską lemia pasiūla ir paklausa. Tai, kad atsirado trys nauji „Wizzair“ maršrutai iš Vilniaus oro uosto, įrodo, kad sostinė šią skrydžių bendrovę domina labiau nei Palanga. Derybose dėl skrydžių iš Palangos oro uosto „Wizzair“ mums pateikė nemažai sąlygų, kurias įgyvendinti sudėtinga.
Viena priežasčių, kodėl ši bendrovė nesusidomėjo Palangos oro uostu, yra ta, kad Klaipėdos regiono savivaldybių siūloma suma yra nepakankama, o naujiems skrydžiams skatinti Susisiekimo ministerijos numatytų 1,2 mln. eurų vis dar nėra.
Kita vertus, „Wizzair“ nėra vienintelė bendrovė, kurią mes bandome sudominti Palangos oro uostu.“
