Atėnai pastarąją savaitę sugebėjo grąžinti 750 mln. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), tačiau spėjama, kad šie pinigai buvo paimti iš to paties TVF Graikijai suteiktos kredito linijos.
Užtat jau po poros dienų Y.Varoufakis skėsčiojo rankomis: šalis neturi pinigų, kad atsiskaitytų su Europos centriniu banku (ECB), todėl lieka nukelti jų grąžinimą į labai tolimą ateitį.
Krizės penkmetis
Neseniai vadinamajai Graikijos skolų krizei sukako penkeri metai. Būtent prieš tiek laiko Atėnai pripažino nebegalintys išsiversti savo jėgomis. Šalyje kilo protestų ir demonstracijų lavina.
2010 metų gegužės pradžioje TVF, euro zonos šalys ir ECB (ši trijulė vėliau buvo praminta „troika“) skyrė skolose paskendusiai šaliai 110 mlrd. eurų. Tiksliau, paskolino.
Vėliau suma buvo padidinta iki 240 mlrd. eurų. Neužteko ir to, todėl šiais metais TVF atidarė graikams kredito liniją – dar 8,2 mlrd. eurų.
Tačiau pasiskolintus milijardus reikia grąžinti pagal grafiką, o graikai, atrodo, to nelabai sugeba padaryti.
Patraukė per Europą
Graikiją nuo sausio pabaigos valdo kairiųjų radikalų partija „Syriza“, rinkėjams žadėjusi pakeisti pasaulį: nemažinti pensijų ir kitokių išmokų, neatleisti valstybės tarnautojų, nors tokias sąlygas buvo iškėlę kreditoriai.
Ankstesnė valdžia bent vaizdavo mėginanti imtis reformų, tad rinkimus prapylė su trenksmu.
Kai dabartinis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pagaliau galėjo užimti savo vietą prie rašomojo stalo, jam šio bei to pritrūko.
„Nors mes įjungėme kompiuterį, negavome jokio ryšio su pasauliu. Senoji vyriausybė nepasakė slaptažodžio, kuris leistų prisijungti prie WLAN ryšio“, – pasakojo „Syriza“ partijos atstovė Danai Badogianni.
Beje, A.Tsipro vadovaujamos vyriausybės tinklalapį dar tris dienas puošė jo pirmtako Antonio Samaro nuotrauka.
Vis dėlto naujoji Graikijos vyriausybė turi gerų sumanymų. Savo teisumu įtikėję A.Tsipras ir finansų ministras Y.Varoufakis patraukė per Europą, norėdami įrodyti savo teisybę.
Bet skolininkas, savo kreditoriams aiškinantis, koks turi būti pasaulis, retai kada sulaukia pritarimo.
Todėl ir Briuselio, ir daugiausia graikams paskolų suteikusio Berlyno tonas gana greitai tapo šiurkštus.
Todėl valdžioje praleisto šimtadienio „Syriza“ neturėjo kada atšvęsti – net nebuvo tam progos.
Ministras visiems įgriso
Tiesą sakant, santykius sugadinti pasistengė ir patys graikai. Tiksliau, Y.Varoufakis, atvykdavęs į kostiumuotų ministrų ar dar aukštesnių pareigūnų susitikimus vilkėdamas baikerio aprangą ir mėgindavęs visus paprotinti.
Kai ES šalių finansų ministrams įgriso kolegos iš Graikijos kalbos, per vieną susitikimą jį apšaukė mėgėju ir lošėju.
Į tai Y.Varoufakis reagavo tokiais buvusio JAV prezidento Theodore’o Roosevelto žodžiais: „Jus suvienijo neapykanta man ir aš sveikinu jūsų neapykantą.“
Itin nekenčia vokiečių
Vis dėlto neapykanta klesti ir Atėnuose. Ją ypač jaučia vokiečiai, spaudžiantys graikus kaip įmanoma labiau taupyti. Ne veltui valstybės kanclerė Angela Merkel daugelyje mitingų buvo prilyginta Adolfui Hitleriui.
Graikijoje apsilankęs „Der Spiegel“ žurnalistas pasijuto atsidūręs tarp dviejų planetų, kurių gyventojai vieni kitų seniai nebesupranta.
Atėnuose sykį važiuodamas taksi vokietis tiesiog nutylėjo savo kilmę. Mat kitas vairuotojas nenorėjo iš jo paimti penkių eurų po to, kai šis pasakė, kad atvyko iš Vokietijos.
Pats to nenorėdamas jis kartais jautėsi taip, lyg vokiečiai ir graikai būtų tapę priešais.
Žurnalistas apsilankė ministerijose, susitiko su deputatais ir klausėsi debatų Graikijos parlamente.
Vienas ministras jį, vokietį, iškoneveikė ir tiktai po to pradėjo kalbėti.
Geri norai – ne viskas
Vis dėlto „Der Spiegel“ žurnalistas pastebėjo, kad šalyje tvyro pakilimo dvasia.
Čia žmonės daro tai, kuo tiki. Nuomonė tų, kurie jiems davė pinigų, jiems atrodo nesvarbi.
A.Tsipras savo programoje žadėjo viską daryti kitaip. Jis norėjo sutramdyti „neoliberalią“ Europą, sulaužyti rinkų valdžią, žadėjo padaryti galą taupymo politikai.
Išties dabartinė Atėnų valdžia manė, kad gali sukurti pasaulį, kuriame žmoniškumas vertinamas labiau nei pinigai.
Žinoma, toks noras nėra blogas, tačiau bėda, kad už tai turi mokėti kiti. Ir pirmiausia – Vokietija.
Kovo pabaigoje Graikijos parlamentas palaimino A.Tsipro pristatytą nacionalinio gelbėjimo vyriausybės strategiją, kuria remiantis šalis nebebus skolų kolonija.
Priešingai nei pirmtakas A.Samaras, jis nori įgyvendinti reformas, bet nepritaria jokioms taupymo priemonėms.
Tiesa, Briuselyje jis kalba kiek švelniau ir sutinka su kai kuriais reikalavimais. Tačiau grįžusį į Atėnus premjerą užspaudžia partija, kurios tikslas – nemažinti rentų, pensijų ir atlyginimų.
O laikas tiksi ne Graikijos naudai. Iki liepos pabaigos A.Tsipras privalo rasti sprendimą, kaip padengti skolas. Kitaip lieka vienintelis kelias – bankrotas. (BNS, ELTA, „Der Spiegel“, LR)
Didžiausia nuolaida
Šią savaitę Graikija paskelbė parduosianti valstybės valdomą Pirėjo uostą. Manoma, kad tai yra didžiausia šalies nuolaida privatizavimo reikalaujantiems kreditoriams.
Atėnai kreipėsi į investuotojus, siūlydami įsigyti sumažintą akcijų dalį – ne 67 proc., o tik 51 proc.
Anot šaltinių, sandoriu domisi kinų „Cosco“, Olandijos konteinerių terminalo operatorė „APM Terminals“ bei Filipinuose įsikūrusi įmonė „International Container Terminal Services“.
