Kai kurie jų sumažinti, todėl savininkams mokesčiai beveik nesikeis, nors žemės vertė didėja.
2016 metais gyvenamosios paskirties žemės tarifas bus 0,23 proc. vidutinės rinkos vertės (buvo 0,3), komercinės paskirties – 0,45 proc. (buvo 0,6), pramonės ir sandėliavimo paskirties – 0,8 proc. (buvo 1,0).
Vidutinė žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, kasmet didėja, todėl, nekeičiant koeficiento, padidėtų ir žemės mokestis. Sumažinus tarifą, savininkams žemės mokestis liks praktiškai toks pat, koks buvo. Už šį sprendimą tarybos nariai balsavo vienbalsiai.
Žemės mokesčių tarifai nustatomi pagal žemės naudojimo paskirtį, įvertinus jos vertės pasikeitimus. Vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal žemės verčių zonų žemėlapius ir tam tikrus modelius.
Kiti 2016 metams patvirtinti tarifai: žemės ūkio paskirties žemei – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės, mėgėjiškų sodų paskirties – 0,06 proc., tvenkinių žuvininkystės ūkių – 0,2 proc., kitos paskirties– 0,8 proc.
Siekiant drausminti žemės savininkus, kurių žemės sklypai netvarkomi ir apleisti, jiems nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas.
Sumažinti tarifai nesutrukdys savivaldybei surinkti planuotų biudžeto pajamų. Žemės mokesčių tikimasi surinkti tiek pat, kiek 2014 metais. Kauno rajone žemės mokesčiai, taip pat ir verslo liudijimai, yra vieni mažiausių Lietuvoje.
„Patirtis rodo, kad mažesnė mokesčių našta skatina ūkio plėtrą ir mažina šešėlį, todėl turime eiti šiuo keliu“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybė yra nusprendusi, jog įmonės, įdarbinusios daugiau kaip pusę savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejiems metams atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčių.
Tai tik keletas rodiklių, dėl kurių savivaldybių indeksą sudarantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas Kauno rajono savivaldybei skiria daug balų.
Tarp 53 ne miesto savivaldybių Kauno rajonas 2012 metais užėmė antrąją vietą. 2011, 2013 ir 2014 metais buvo pirmas.
