Taksistų apetitas Vilniuje – beribis

Prieš porą savaičių į ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) konferenciją Vilniuje suvažiavę užsieniečiai sužinojo, kad čia smarkiai pakilęs gyvenimo lygis, nes vilniečiai už kelionę taksi iš centro į oro uostą moka net 80 eurų.

Jeigu jums kilo įtarimas dėl per didelės kelionės kainos, privalote ne tik iš taksisto paimti čekį, bet ir nufotografuoti taksi automobilį, kuriuo važiavote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu jums kilo įtarimas dėl per didelės kelionės kainos, privalote ne tik iš taksisto paimti čekį, bet ir nufotografuoti taksi automobilį, kuriuo važiavote.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė ( „Lietuvos rytas“)

May 16, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 3, 2018, 2:43 PM

Taksistai nebeplėšikaus! Pažabosime jų savivalę! Maždaug taip grūmojo valdžia taksistams, dar prieš porą metų nesibodėjusiems iš užsieniečių už kelionę iš oro uosto į miesto centrą nuplėšti 100 ar 150 litų.

Tarsi vienu metu tvarka buvo įvesta. Oro uoste leista dirbti dviem taksi įmonėms, nustatyti įkainiai, pradėti kontroliuoti taksistai. Bet tai buvo prieš dvejus metus. Dabar, skaičiuojant senaisiais pinigais, įkainis pakilo beveik iki 280 litų.

Išgelbėjo tik žurnalistė

„Net Niujorke už 80 eurų į oro uostą važiuoti būtų gerokai per brangu“, – išlipę iš taksi tarstelėjo aukšti ESBO pareigūnai, prieš porą savaičių atvykę į konferenciją Vilniuje.

Oro uoste budėjęs taksistas iš keturių keleivių už kelionę iš oro uosto iki Katedros aikštės iš kiekvieno pareikalavo po 20 eurų. Kai užsieniečiai sutriko dėl tokių didelių kainų, taksistas tik nusistebėjo, kad jiems per brangu.

Ta pati istorija pasikartojo, kai Katedros aikštėje esančiame „Amberton“ viešbutyje apsistoję konferencijos dalyviai po renginio sumanė grįžti į oro uostą.

Jie viešbutyje administratorės paprašė iškviesti taksi į oro uostą. „Kiekvienas keleivis už kelionę į oro uostą mokės po 20 eurų“, – tokį atsakymą išgirdo tarptautiniai ekspertai.

Tačiau šįkart jie nesileido vedžiojami už nosies ir paprašė šalia buvusios lietuvės žurnalistės jiems pagelbėti.

Lietuvė be didesnių problemų telefonu iškvietė taksi ir keturiems užsieniečiams kelionė į oro uostą kainavo viso labo 6 eurus. Kitą dieną konferencijos dalyviams pagelbėjusi žurnalistė elektroniniu paštu iš jų sulaukė gražios padėkos.

Aplinkui – vien paslaptys

Vilniuje vienas kilometras taksi automobiliu paprastai kainuoja 69 euro centus, įsėdimas – dar 70 euro centų. Nuo centro iki oro uosto – apie 10 kilometrų. Aritmetika nesudėtinga – tokia kelionė atsieitų apie 7 eurus.

Tai iš kur taksistai traukia tokias kosmines kainas?

Viešbučio „Amberton“ pardavimų vadybininkė „Sostinei“ paaiškino, kad, kaip ir dauguma sostinės viešbučių, „Amberton“ yra sudaręs sutartį su viena taksi bendrove ir iš anksto yra aptaręs kainas.

Tai garantuoja, kad spūsčių valandomis bei savaitgaliais, kai trūksta automobilių, jų viešbučiui ši taksi bendrovė teiks pirmenybę.

Tačiau kokia įmonė aptarnauja viešbutį ir kiek jos automobiliu kainuoja kelionė į oro uostą – komercinė paslaptis. Vadybininkės nuomone, svečiai neteisingai išgirdo administratorės pasiūlymą.

Šiuo metu Vilniaus oro uostas turi sutartį su taksi bendrove VIP TAK ir maždaug 50 privatininkų.

Ar ne per įžūlu už kilometrą imti 8 eurus?

VIP TAK atstovų, kurių biuras įsikūręs Nemėžio kaime (Vilniaus r.), prakalbinti nepavyko.

Įvaizdis vis dar rūpi?

80 eurų už kelionę fone oro uosto atstovų pareiškimai, kad jie rūpinasi šalies įvaizdžiu, skamba sunkiai įtikinamai.

„Mes esame Lietuvos veidas ir jaučiame atsakomybę“, – aiškino Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Šiais metais didžiausia išmokėta kompensacija už taksi yra 18 eurų 36 centai.

Už bet kokį taksi taisyklių pažeidimą taikoma 87 eurų bauda, o taksi automobilis, kurio vairuotojas padaro pažeidimą, netenka teisės įvažiuoti į oro uosto taksi liniją 10 kalendorinių dienų.

Dažniausiai keleiviai apgaudinėjami sakant, kad kaina fiksuota. I.Baltrušaitienė pabrėžė, kad oro uostas negali kontroliuoti taksi paslaugų, nes tai – kita verslo įmonė, ir nutarė sudaryti sutartis su privačiais taksistais.

Būtina pateikti ir nuotrauką

I.Baltrušaitienės tikinimu, paaiškėjus, jog taksi vairuotojas elgėsi neatsakingai, visuomet stengiamasi, kad keleiviui būtų kompensuoti nuostoliai.

Tačiau prie skundo keleivis privalo pateikti ne tik pinigų paėmimo kvitą, kurį pateikė vairuotojas (jame turi būti aiškiai pažymėti automobilio valstybiniai numeriai), bet ir nuotrauką, kurioje matyti taksi su visais numeriais.

Tik labai nuskriaustas žmogus gali po varginančios kelionės pulti fotografuoti svetimos šalies taksi automobilio. Jei tai vyksta naktį, kai gatvės tuščios, taip elgtis nėra labai saugu.

Per 14 mėnesių „Lietuvos oro uostai“ grąžino pinigus 70 keleivių, kurie pateikė skundus dėl nesąžiningos taksi kainos.

O kol kas oro uoste nėra pakabinta net skelbimų su teisingomis taksi kainomis.

„Tačiau oro uostas neatsisakytų pasiūlymų, jei kas norėtų tuo pasirūpinti“, – sakė Vilniaus oro uosto atstovė.

Pareigūnams rankos surištos

Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius irgi yra gavęs skundų iš užsieniečių, kurie važiavo iš oro uosto taksi. Kone visi keleiviai skundėsi suma, kurią teko sumokėti už nuvažiuotą atstumą. Konkrečių sumų pareigūnai neįvardijo.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis patikino, kad to patikrinti neįmanoma, nes viešosios tvarkos pareigūnai negali vykdyti operatyvinės veiklos, taigi negali apsimesti užsieniečiais ir sėsti iš oro uosto į taksi.

Tačiau Vilniaus miesto viešosios tvarkos pareigūnai kartu su policija ar vieni tikrina, ar taksistai laikosi reikalavimų: matomoje vietoje pritvirtinta tarifų lentelė, įjungtas taksometras, dokumentas, įrodantis, jog taksometras buvo patikrintas. Taksometras turi būti nepažeistas.

Svarbiausia – pasiimti čekį

Europos vartotojų centro teisinis patarėjas Aušvydas Čebatorius prisiminė tik vieną Lietuvoje atostogavusio užsieniečio skundą.

Jis labai daug sumokėjo už taksi paslaugą. Kiek – teisininkas nežino.

A.Čebatorius paaiškino, kad svarbiausia – reikalauti čekio, kad tikrai tiek sumokėta.

Tuomet užsienietis gali kreiptis į savo šalies Vartotojų centrą, o kolegos persiųstų skundą tirti jų organizacijai.

Tuomet Europos vartotojų centras raštu kreiptųsi į paslaugos teikėją ir prašytų paaiškinti, kuo remiantis ES pilietis tiek sumokėjo, ir rekomenduotų grąžinti pinigus.

Jei tai nepadėtų, rekomenduotų skundo rašytojui kreiptis į teismą.

Užsiima kitais darbais

Užsienio šalyse, kur oro uoste pradeda siautėti taksistai, dažniausiai situaciją bando kontroliuoti į organizacijas susibūrę to miesto piliečiai.

Atvykstantiems keleiviams dalijami lankstinukai, kur nurodytos teisingos kainos iki vieno ar kito taško mieste, siūloma naudotis tik tam tikrų bendrovių taksi, patariama, kaip nepakliūti į sukčių pinkles.

Ir būtinai atsiprašoma, kad niekuo nekalti žmonės rizikuoja pakliūti į plėšikų rankas.

Be to, matomiausiose vietose oro uoste būna iškabinti stendai su informacija apie teisingas taksi kainas, apie tai per garsiakalbius skelbiama nusileidus lėktuvui.

Vilniuje yra 724 nevyriausybinės organizacijos. Tačiau Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys sakė negirdėjęs, kad kuri nors visuomeninė organizacija ketintų rūpintis į Lietuvą atvykstančiais keleiviais.

„Dalyti oro uoste lankstinukus – gal ir gera idėja, bet mes užsiimame kitokiais darbais. Žinau šią situaciją, žinau, kad ja naudojasi nesąžiningi taksistai, ir savo svečius visada informuoju apie tai.

Bet kodėl tuo nesirūpina Vilniaus savivaldybė? Su „dušmanais“ reikia kovoti įstatymų numatytomis priemonėmis. Man atrodo, kad čia savivaldybės ir skrydžių bendrovių reikalas“, – sakė G.Duoblys.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką kovoje su LFF gali pasiekti valstybė?