Lietuvoje papramogauti, apsipirkti ir visaip kitaip paremti mūsų šalies ekonomiką panūdę baltarusiai sulaukė antausio.
Į nuolaidų akciją „Jamam“ Vilniaus „Akropolyje“ susirengę kaimyninės šalies gyventojai, paprastai mūsų prekybos centruose paliekantys ne po vieną šimtinę eurų ir dar nemažai atseikėjantys viešbučiams, buvo priversti po dešimt ir daugiau valandų leisti eilėse pasienyje. Mat kaip tik tuo metu muitininkai matavo, kiek degalų į šalį įsiveža vilkikų vairuotojai taip nemokėdami mokesčių Lietuvos biudžetui.
Be abejo, kova su kontrabanda – šventas reikalas. Tačiau kad vien per praėjusį savaitgalį šalies iždas nesulaukė galbūt kelis ar kelias dešimtis kartų didesnės sumos, pareigūnams – nė motais.
11 valandų be maisto
Muitininkai aiškino, kad eilės pasienyje susidarė tik savaitgalį, ir teisino tokį žmonių antplūdį ne vien akcija „Jamam“, bet ir „Eurovizijos“ transliacijomis (atseit visi skubėjo parlėkti iš Baltarusijos į Lietuvą, kad įsijungtų televizorių), tačiau tiesa – kitokia.
Antai verslininkas Vytautas Urbonavičius, dešimt metų dirbantis su baltarusiais ir ten eksportuojantis gaminius iš Lietuvos, kuo greičiau norėtų pamiršti tai, ką patyrė praėjusį ketvirtadienį.
Iš parodos Minske vykęs verslininkas pasienyje praleido 11 valandų, nors paprastai užtrunka apie valandą. Dar trumpiau užtrunka kirsti sieną iš Lietuvos pusės.
Tačiau baltarusiams lietuvis neturėjo priekaištų – jie automobilius praleido greitai ir be jokių kliūčių.
Bėda tapo Lietuvos muitininkų darbas.
„Atvykau į pasienį pusę aštuntos vakaro. Prieš mane stovėjo apie 30 lengvųjų automobilių. Buvau įsitikinęs, kad per valandą ar dvi atsidursiu Lietuvoje“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo verslininkas.
Tačiau jam be maisto ir vandens teko automobilyje pratūnoti net 11 valandų.
O bjauriausia, kad visą naktį stovint eilėje nebuvo jokios informacijos, kas čia vyksta.
„Kai eilėje laukiantys vairuotojai pradėjo aiškintis, kodėl niekas nejuda, gavome atsakymą – Lietuva neįsileidžia. Pamaniau, pažiūrės mūsų pareigūnai „Euroviziją“ ir pradės dirbti. Bet visos viltys buvo perniek“, – kalbėjo V.Urbonavičius.
Atkapstė net viršininką
Apie vidurnaktį neapsikentęs verslininkas susirado Medininkų posto pamainos viršininko telefoną.
Paklaustas, ar dirbs postas, ar bus praleidžiami automobiliai, viršininkas paaiškino, kad padaugėjo darbo registruojant automobilius, bet garantavo, kad jie dirba labai įtemptai.
Tą vakarą vyko „Eurovizijos“ pusfinalis. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis visai rimtai svarstė, kad ir tai prisidėjo prie didesnių srautų: „Žmonės galbūt skubėjo namo pamatyti konkurso.“
Tačiau V.Urbonavičiui tokie pasiteisinimai kėlė juoką.
„Penktą valandą ryto paskambinau namo ir paklausiau, gal jau karas prasidėjo ar sienas uždarė“, – dėstė verslininkas.
Vis dėlto paryčiais eilė pajudėjo, bet automobiliai buvo tikrinami labai lėtai.
Apie pusę septintos ryto V.Urbonavičius pagaliau pakliuvo į Lietuvą.
Nesusitvarkė su srautu
Eilės Baltarusijos pasienyje dar labiau pailgėjo savaitgalį.
Tik šįkart muitininkai kaltino nebe „Euroviziją“, o akciją „Jamam“, kurią jau nuo seno yra pamėgę baltarusiai.
„Pirmieji pirkėjų iš Baltarusijos autobusai atvažiavo dar penktadienio vakarą – žmonės juose ir nakvojo laukdami akcijos pradžios.
Šeštadienį visą dieną jie važiavo ir autobusais, ir nuosavu transportu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius.
Anot jo, palyginti su ankstesnėmis akcijomis, nebuvo matyti, kad svečių iš kaimyninės šalies smarkiai sumažėję. Mat valiutos keityklų darbuotojai plušo išsijuosę.
Tačiau šįkart prasprūdę pro sieną baltarusiai kitąsyk greičiausiai rinksis apsipirkti Lenkijoje. Ten tokių eilių, kokios savaitgalį buvo, pavyzdžiui, ties Lavoriškių postu, greičiausiai niekas nėra regėjęs.
Pasieniečiai teisinosi dirbantys įprastu režimu, bet automobilių srautas esą buvo didesnis, nei įmanoma susitvarkyti.
Įrašo kiekvieno duomenis
„Lietuvos ryto“ žiniomis, milžiniškos eilės grįžtant iš Baltarusijos susidarė jau nuo gegužės 18-osios.
Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas J.Miškinis neslėpė, kad nuo tos dienos muitininkai pradėjo rinkti žodines deklaracijas.
Pareigūnai į kompiuterį įtraukia kiekvieno vairuotojo ar keleivio asmens duomenis ir paaiškinimus, ką jie vežasi.
„Mes pradėjome truputėlį kitaip dirbti. Gerai turėti tikslią duomenų bazę, tačiau tai ilgiau užtrunka“, – pripažino J.Miškinis.
Vakar Muitinės departamente įvyko skubus pasitarimas – nuspręsta šiek tiek supaprastinti patikrinimą.
Eilės Lietuvos pasienyje tįsta ir dėl to, kad po gegužės 1-osios sugriežtėjo degalų įvežimo tvarka. Jeigu žmogus triskart (anksčiau – penkis) per mėnesį kerta sieną, ketvirtą kartą jam jau reikia mokėti akcizą už įvežamus degalus.
Taip siekiama kovoti su į Lietuvą iš Baltarusijos įvežamais pigiais degalais.
Apie savo valstybę nepamąstė
Kęstutis Glaveckas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas
„Didžioji dalis pinigų, kuriuos Lietuvoje išleidžia baltarusiai ar atvykėliai iš kitų šalių, lieka mūsų verslininkų kišenėse ir patenka į biudžetą. Tai mums yra didžiulė nauda, todėl tokias tendencijas reikia kaip įmanoma labiau skatinti.
Aišku, iš kaimyninių valstybių plūstanti kontrabanda yra blogis. Tačiau būkime teisingi – kas ją gabena lengvaisiais automobiliais? Ji vyksta vilkikais.
Todėl pasienyje nuodugniai tikrinti čia atvykstančių turistų „Opel“ ar „Mercedes“ automobilius yra paprasčiausiai nereikalinga ir neprotinga. Reikia pamąstyti, kas naudingiau mums patiems ir savo kraštui.“
