Paaiškėjo, kad 2013 metais mūsų šalis buvo tarp atsilikėlių pagal sparčiojo mobiliojo 4G (LTE) ryšio plėtrą. Ši technologija labai svarbi norint pasiekti atkampiausius šalies regionus.
Nors Lietuvoje siekiama diegti naujausias ryšio technologijas, sparčiau jas plėtoti trukdo nuo seno galiojančios elektromagnetinės spinduliuotės higienos normos.
Internetą vertina investuotojai
„Pastaraisiais metais daugybė žinomų tarptautinių kompanijų į Lietuvą perkelia savo aptarnavimo centrus. Abejoju, ar sulauktume tokio dėmesio, jeigu negalėtume garantuoti itin kokybiško ryšio.
Tai yra vienas pagrindinių privalumų investuotojams Lietuvoje“, – neslėpė asociacijos „Investor’s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Kas ketvirtį sudaromame Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekse verslo nuomonė apie telekomunikacijų ir interneto infrastruktūrą beveik nekinta: daugiau kaip 90 proc. investuotojų mano, kad ji yra aukšto lygio.
Niekas nedrįso teigti, kad interneto ir telekomunikacijų lygis Lietuvoje būtų žemas.
Pasak R.Skyrienės, kol kas verslas Lietuvoje iš tiesų nesusiduria su problemomis diegdamas interneto ir mobiliųjų technologijų sprendimus. Tai ne tik parodo konkurencinį pranašumą, bet ir atskleidžia verslo plėtros galimybes.
Vis dėlto šis Lietuvos konkurencinis pranašumas gali būti laikinas, jeigu naujausios ryšio technologijos šalyje nebus toliau plėtojamos. O tokių nerimo ženklų yra jau dabar.
„Reglamentavimas, kokią elektromagnetinę spinduliuotę gali skleisti ryšio siųstuvai, Lietuvoje yra vienas griežčiausių Europoje. Nepakeitus šių nuostatų, mūsų šalyje gali pradėti strigti infrastruktūros plėtra.
Dėl griežtų higienos normų reikia statyti daug daugiau antenų ir siųstuvų, didėja sąnaudos. Tik pakeitus pasenusias normas vartotojai gaus kokybiškas paslaugas, o valstybė išsaugos konkurencinį pranašumą“, – teigė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Mindaugas Bastys.
Procesas vilkinamas
Lietuvoje galiojančios higienos normos leidžia elektromagnetinę spinduliuotę, kuri negali viršyti 0,1 W/kv. m.
Bet beveik visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse, leidžiama 100 kartų didesnė spinduliuotė. Europos Taryba dar 1999 metais priėmė rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų poveikio žmogui apribojimo iki 2–10 W/kv. m. Ja pasinaudojo beveik visos ES šalys.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė taip pat neslėpė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojančios higienos normos yra viena didžiausių grėsmių interneto ir informacinių technologijų plėtrai.
Nors atvirai kalbėti apie tai pradėta maždaug prieš metus, sprendimų iki šiol nėra.
„Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota parengti naujų higienos normų projektą dar iki praėjusių metų pabaigos, bet procesas vilkinamas.
Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal interneto prieinamumą ir greitį, bet dabar investicijos stabdomos atidėliojant svarbius sprendimus“, – teigė D.Mikutienė.
Anot jos, gerai, kad dėl normų ginčijamasi, tačiau svarbu vadovautis protingumo ir proporcingumo kriterijais ir remtis patikima informacija ir argumentais.
„Lietuvoje leistiną spinduliuotę nustatančios normos yra vienos griežčiausių Europoje. Mojuojama skundais, tačiau kai paklausėme, kiek tų skundų yra pagrįstų, paaiškėja, kad nė vienas nepasitvirtino.
Labai tikiuosi, kad šį rudenį įsigalios naujos higienos normos, kurios užtikrins, kad Lietuva išliktų tarp lyderių pagal interneto plėtrą“, – sakė D.Mikutienė.
Pasak M.Basčio, žmonės be reikalo gąsdinami tam tikrais sukurtais mitais.
„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie televizorius, mobiliuosius telefonus ar mikrobangų krosneles, kurie veikdami sukuria keliolika kartų didesnį elektromagnetinį lauką“, – teigė Seimo narys.
Reklama visai šaliai
„Investor’s Forum“ apklausa parodė, kad beveik penktadalis verslininkų tikisi, jog telekomunikacijų ir IT infrastruktūra artimiausiu metu dar labiau tobulės.
„Labai svarbu, kad turėdami tokį konkurencinį pranašumą nesustotume. Pasaulyje tai yra viena sparčiausiai besivystančių sričių.
Į interneto plėtrą investuoja ir kitos šalys, o mes galime greitai atsilikti, jeigu stovėsime ir manysime, kad esame geriausi“, – sakė R.Skyrienė.
Lietuva galėtų geriau pabrėžti savo interneto ir IT infrastruktūros privalumus reklamuodama šalį. Taip pat reikėtų skatinti valdžios institucijas diegti efektyvias elektronines technologijas, nes jos šiuo metu gerokai atsilieka nuo verslo.
Pasak R.Skyrienės, nerimą kelia ir tai, jog informacine visuomenės ir technologijų infrastruktūros plėtra rūpinasi daugybė įkurtų komitetų, skyrių, įstaigų, o vieno koordinatoriaus, kuris būtų atsakingas už valstybės strategiją, nėra.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, praėjusių metų pradžioje 88 proc. viešųjų paslaugų buvo perkelta į elektroninę terpę.
Iki šių metų pradžios Lietuvoje sukurta apie 250 viešųjų elektroninių paslaugų transporto, civilinės saugos, geodezijos, inžinerinių komunikacijų, aplinkos, kultūros srityse, sparčiai plėtojama elektroninė demokratija regionuose.
Gyventojai internetu gali deklaruoti pajamas, ieškoti laisvų darbo vietų, gauti vairuotojo pažymėjimą, pranešti policijai apie įvykius, deklaruoti gyvenamąją vietą, socialines įmokas – pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, steigti naujas įmones ir kita.
Elektroninės valdžios vartuose epaslaugos.lt praėjusiais metais apsilankė daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. vartotojų.
Paslaugos tampa mobilios
Netrukus paprastesnės taps ir medicinos paslaugos. Šiuo metu įgyvendinami trys svarbūs elektroninės sveikatos sistemos plėtros projektai.
„Kuriama sistema garantuos šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams vieną prieigos tašką prie elektroninių sveikatos paslaugų. Ją sudarys sveikatinimo specialistų ir pacientų portalas.
Šalies gyventojai turės sąlygas, nepaisant laiko, geografinių ar institucinių barjerų, elektroniniu būdu per elektroninės sveikatos portalą gauti savo sveikatos istorijos duomenis“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Prisijungę prie sistemos gyventojai galės matyti tyrimų, receptų informaciją, skiepų kalendorių, siuntimų pranešimus, užsisakyti reikiamas pažymas, užsiregistruoti pas gydytojus.
Medikai galės pakartotinai panaudoti pacientų sveikatos duomenis, išrašyti vaistus, o pacientai juos gaus naudodamiesi elektroniniu receptu. Be to, reikės mažiau tyrimų skirtingose medicinos įstaigose, nes paciento duomenys bus centralizuoti.
Bet tai – ne paskutinis žingsnis. Vis daugiau elektroninių sprendimų ir paslaugų pasaulyje jau keliasi į mobiliuosius įrenginius, kad jomis būtų galima naudotis bet kur ir bet kada.
Tarp tokių sprendimų – ir kuriama „e-call“ sistema automobiliams, galinti informuoti specialiąsias tarnybas apie incidentus kelyje, taip pat galimybės atsiskaityti už paslaugas vien mobiliuoju įrenginiu.
„Neabejoju, jog Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės tikslą, kad iki 2020 metų pusė gyventojų naudotųsi 100 Mbps spartos plačiajuosčiu internetu, pasieksime.
Visiškai tikiu ir tuo, kad 95 procentams šalies namų ūkių bus prieinamas bent 30 Mbps spartos internetas.
Lietuvoje šiuo metu šviesolaidžio tinklas yra puikiai išplėtotas, o prie interneto plėtros prisidės ir diegiamos 4G technologijos“, – įsitikinęs Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas M.Bastys.
Normas derins su ES
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvos gyventojai gali jaustis saugūs, nes bazinių stočių plėtra griežtai kontroliuojama.
Prieš pradedant eksploatuoti tokį objektą jo radiotechninės dalies projektas turi būti suderintas su apskrities visuomenės sveikatos centru.
Projekte turi būti pateikti elektromagnetinės spinduliuotės skaičiavimai skirtingame aukštyje. Tuomet iškart matyti, ar įjungus siųstuvus nebus viršyta leidžiamos spinduliuotės intensyvumo parametrų vertė.
„Pasaulyje atlikta daug ir įvairių tyrimų ir tam tikruose moksliniuose straipsniuose pateikiama prieštaringa informacija, todėl galutinių išvadų dėl radijo dažnių juostos elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai dar nėra.
Remiamės Europos Parlamento parlamentinės asamblėjos nuolatinio komiteto nuomone, pagal kurią siūloma taikyti „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ principą.
Kai mokslinis įvertinimas neleidžia pakankamai tiksliai įvertinti rizikos, turėtų būti taikomas atsargumo principas“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė.
Todėl Sveikatos apsaugos ministerija parengė kompromisinį higienos normos pakeitimo projekto variantą, pagal kurį elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiama vertė padidinama nuo dabartinės 0,1 W/kv. m iki 0,2–1 W/kv. m.
Šios normos vis tiek būtų 10 kartų griežtesnės, palyginti su Europos Tarybos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
Toks projektas buvo pateiktas aptarti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Jį dar turės įvertinti Europos Komisija bei kitos ES šalys.
Lietuva ir internetas: skaičiai ir faktai
■ Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais kompiuteriais naudojosi 72 proc. 16–74 metų gyventojų, internetu – 72 proc. gyventojų.
■ Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 69 procentai visų 16–74 metų gyventojų.
■ Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 57 procentai 16–74 metų gyventojų.
■ 2014 m. 98 proc. Lietuvos gyventojų buvo sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio interneto.
■ Interneto prieigos paslaugų abonentų per 2014 metus padaugėjo 11 proc. ir metų pabaigoje jų buvo 1,257 mln.
■ Optinėmis kabelinėmis linijomis šiandien interneto ryšio paslaugos teikiamos beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų, mobiliojo ryšio – 25 proc.
■ Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyti tikslai: 2020 m. 50 proc. namų ūkių naudosis 100 Mbps ir spartesniu ryšiu. 95 proc. namų ūkių atsidurs bent 30 Mbps spartos ryšio veikimo teritorijoje.
