Prekybininkai pamažu pigina pieną, bet kur jie buvo anksčiau?

Žaliavinio pieno supirkimo kaina per metus susitraukė per 30 proc. Tuo metu parduotuvių šaldytuvuose šių produktų kainų krytis menkesnis. Bet perdirbėjai randa kuo pasiteisinti.

Parduotuvėse pienas pinga ne taip greitai, kaip norėtųsi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Parduotuvėse pienas pinga ne taip greitai, kaip norėtųsi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinių maisto produktų mažmeninės kainos.
Pagrindinių maisto produktų mažmeninės kainos.
Daugiau nuotraukų (2)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

Jun 9, 2015, 6:01 PM, atnaujinta Nov 23, 2017, 12:43 PM

Iki 10 procentų. Tiek vidutiniškai, pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaičiavimus, per metus atpigo geriamasis pienas, sviestas ir varškė maisto produktų parduotuvėse.

Tačiau supirkimo kainos per metus, nelygu mėnuo, traukėsi ir 30, ir kone 40 procentų.

Atpigo per mažai

„Mažmeninės kainos turėtų būti dar mažesnės. Tik geriamasis pienas kiek smarkiau atpigęs, bet irgi ne itin“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys.

Pasak jo, apie 60 proc. pieno produkto kainos lemia žaliavinio pieno kaina. Ji per metus nukrito apie 30 proc., todėl gatavi produktai parduotuvėse turėjo atpigti 15–18 proc.

Prekybininkai kalba, kad mažina kainas. O kur jie buvo prieš kelerius metus? Kad ir 2009-aisiais, kai pieno supirkimo kainos buvo dukart kritusios?

Tačiau tuomet buvo mažesnė konkurencija, tad apie pigesnius produktus niekas nekalbėjo.

O dabar pajuto, kad turi ateiti nauji prekybos žaidėjai, be to, patys plečiasi, auga konkurencija, kiekvienas stengiasi kuo nors nustebinti. Tačiau tai labiau reklamos triukas“, – apie prekybininkų kainų karą kalbėjo A.Gapšys.

Anot jo, ir perdirbėjų, ir prekybininkų sutartyse nustatyta ilgam laikui fiksuota kaina.

Be to, Rusijos embargas ir mažėjančios kainos pasaulinėje rinkoje paveikė ir Lietuvą.

„Tad prekybininkai stengiasi kompensuoti savo nuostolius, juk jų pelnas sumažėjo“, – aiškino A.Gapšys.

Parduoda už savikainą

Lietuvos pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis yra priešingos nuomonės. Jo akimis, pieno gaminiai atpigo tiek, kad daugiau nebeįmanoma. „Kai kurie produktai parduodami už savikainą“, – tikino E.Simonis.

Pieno perdirbėjams daugiausia bėdų kilo Rusijai užvėrus savo rinką.

Be to, anot E.Simonio, kainas verčia mažinti ir iš Vakarų į Lietuvą besiveržiantys pieno pardavėjai.

„Vokiečiai, prancūzai ar kitų šalių atstovai, norėdami įeiti į rinką, gali pardavinėti pigiau.

Tarkim, „Valio“ ar „Danone“ reklamai skiriamas toks biudžetas, kokio neturi nė vienas mūsų pieno gamintojas. Ir lenkiški produktai pas mus pigesni“, – kalbėjo E.Simonis.

Supirkimo kaina traukėsi

Lietuvos pieno gamintojams šių metų pirmąjį ketvirtį už parduotą toną žalio natūralaus riebumo pieno buvo mokama vidutiniškai po 228,24 euro (be pridėtinės vertės mokesčio) – apie 37,6 proc. mažiau nei 2014 m. pirmąjį ketvirtį.

Ūkininkams ir šeimos ūkiams mokėta pieno supirkimo kaina sumažėjo maždaug 37,8 proc. (iki 211,90 euro už toną, o žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms – apie 37,5 proc. – iki 267,84 euro už toną.

2014 m. išaugo Lietuvos įmonėse pagamintų sūrių eksportas į kitas ES šalis, o į trečiąsias šalis sumažėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.