Vyriausybės nuosprendis: naują socialinį modelį siunčia į Seimą

Pokyčių bus daug

Premjeras A.Butkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Premjeras A.Butkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

2015-06-09 11:07, atnaujinta 2017-11-23 14:47

„Nebegalime delsti su darbo santykių, socialinio draudimo pertvarka. Privalome sustiprinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti gausesnes pajamas ir gauti didesnes pensijas“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Naujojo socialinio modelio autoriai atsisakė idėjos sutrumpinti atostogas kai kurioms darbuotojų grupėms. Taip pat siūloma nekeisti tvarkos, kuri kai kuriems jų leidžia dirbti trumpesnę darbo dieną. Tačiau siūloma keisti atostoginių ir įvairių kitų išmokų apskaičiavimą.

Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo bei sveikatos darbuotojai, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, ir toliau turėtų atostogauti ilgiau nei kiti dirbantieji.

Pokyčių bus daug

Modelį parengusi mokslininkų grupė siūlo liberalizuoti atleidimo iš darbo tvarką, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Siūloma įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Be to, siūloma keisti pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Vietoje dabartinio draudžiamųjų pajamų vidurkio koeficiento siūloma įvesti apskaitos vienetų sistemą, per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti pensijų draudimo tarifą.

Be to, siūloma indeksuoti pensijas, o koeficiento dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.

Vyriausybės siūlomą socialinį modelį sudaro Darbo kodekso ir dar maždaug 40 teisės aktų pakeitimai.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad įstatymų projektų paketas Seimui bus pateiktas birželį, o spalį jis bus galutinai priimtas. Dalis Seimo narių pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos.

Ragina nestabdyti

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę paragino darbo santykius liberalizuoti tariantis su socialiniais partneriais. Anot jos, nelanksti darbo rinka tapo „dideliu ekonomikos stabdžiu“.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad socialiniam modeliui trūksta finansinio pagrįstumo.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką, bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.

Šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,463 mln. dirbančių žmonių.

Kaups rezervą

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės A.Pabedinskienės, svarbiausias pokytis socialinio draudimo sistemoje – tai pensijų indeksavimas.

„Iki šiol tai priklausė nuo politinės valios, kelti pensijas ar ne. Apskritai pastaruosius šešerius metus jos nebuvo didinamos. Apie indeksavimą tebuvo kalbama, bet jokių realių sprendimų neatsirado, nors Lietuvos ekonominės sąlygos keitėsi, kilo prekių ir paslaugų kainos.

Vis dėlto tai – vienas iš prioritetų, tad Pensijų indeksavimo įstatymui buvo pritarta“, – sakė A.Pabedinskienė.

Ji patikino, kad pensijos niekada nebebus mažinamos, nepaisant, užgrius ekonominės krizės ar ne. Tam bus kaupiamas rezervas, tad pensijinio amžiaus žmonės krizių nebepajus.       

Rizikuoja susipykti su visais

Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius mano, jog Vyriausybė, skubėdama priimti naująjį socialinį modelį, pernelyg neįsiklausydama į visų suinteresuotų šalių poziciją, geriausiu atveju gali likti be dalies rinkėjų, blogiausiu – susipykti su visais: darbdaviais, profesinėmis sąjungomis ir samdomais darbuotojais. 

„Kadangi koalicija yra centro kairės, spręsdama darbo santykių klausimus ji turėtų būti itin jautri profesinių sąjungų, samdomų darbuotojų pozicijoms. Iš šalies žvelgiant, matyti skubėjimas, kuris nėra būtinas dabartinėje situacijoje. Skubėti šiuo atveju reikėtų lėtai ir pasistengti įtikinti visas suinteresuotas grupes, kad įstatymų pataisos, naujasis Darbo kodeksas tikrai tenkins daugumos interesus“, – kalbėjo A.Krupavičius.

Jo nuomone, tokį skubėjimą lemia noras pasiekti kokių nors rezultatų, artėjant kadencijos pabaigai. Kokias kitas priežastis skubant priimti socialinį modelį įžvelgia profesorius, skaitykite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.