Lankstesnė sistema turi savų minusų
Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 37 tūkst. daugiabučių namų. Dauguma šių namų pastatyti iki 1995 m. Šalyje nuo 1960 iki 1990 m. vien per metus būdavo pastatoma maždaug po 650 tokių namų. Panaši „daugiabučių istorija“ susiklostė ir Lenkijoje, kurioje yra daugiau nei 535 tūkst. daugiabučių pastatų. Apie 350 tūkst. iš jų buvo pastatyti iki 1985 m. ir pasižymi itin žemais energetiniais standartais. 8 proc. arba 30 tūkst. senos statybos pastatų buvo modernizuoti 1998–2014 metais.
Programoje, pagal kurią modernizuojami daugiabučiai Lenkijoje, gali dalyvauti tiek daugiabučių, tiek privačių namų savininkai, taip pat – vietinių šilumos šaltinių savininkai (pvz. šilumos tinklus valdanti įmonė). Įdomu tai, kad kitaip nei Lietuvoje, Lenkijoje modernizacijos programa kol kas nėra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Be to, pietinėje kaimynėje nėra ir valstybinės institucijos, panašios į Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), kuri būtų atsakinga už visą modernizacijos sistemos įgyvendinimą. „Lenkijoje renovuotų namų gyventojai nėra taip apsaugoti nuo nenumatytų renovacijos pasekmių, kaip Lietuvoje. Lenkijoje, skirtingai nei pas mus, nėra specializuotos vyriausybinės agentūros, kuri prižiūrėtų atliekamų darbų kokybę. Iki šiol nėra įvesta tikslių standartų, kaip reikėtų vykdyti daugiabučių modernizavimo procesą, statybinės įmonės Lenkijos rinkoje veikia be jokių apribojimų. Susidaro įspūdis, jog kokybės valdymo atžvilgiu Lietuva gerokai lenkia pietinę kaimynę“, – pastebi BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.
Už kokybę atsako vykdytojai
Kitaip nei Lietuvoje, kur pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinamus namus bent kartą patikrina BETA ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai, kaimyninėje šalyje už visą modernizacijos proceso kokybę atsako tik projektuotojas, rangovas ir statybos priežiūros inspektorius.
Be to, kitaip nei Lietuvoje, kur valstybinių institucijų atstovai tikrina ir statybos medžiagų kokybę liudijančius dokumentus, Lenkijoje statybinės įmonės net nėra įpareigotos naudoti Techninės statybos instituto aprobuotas medžiagas.
Arti 40 mln. gyventojų turinčios kaimynės daugiabučių gyventojai taip pat turi mažiau garantijų, jog statybininkai ištaisys arba kompensuos savo paliktas darbų klaidas, mat nėra teisiškai apibrėžto kokybės garantijos laikotarpio, o garantija už akivaizdžius, fizinius statybos trūkumus tesiekia iki 3 metų. Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, garantinis terminas statiniui – 5 metai, o paslėptiems darbams – 10 metų.
Be to, Lenkijoje rangovai neprivalo pateikti jokių kvalifikaciją liudijančių dokumentų, o Lietuvoje dauguma daugiabučių modernizuojami projektavimo ir rangos darbus įsigijus konkurso būdu per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą arba skelbiant viešąjį konkursą.
Visos CPO kataloge esančios įmonės yra atidžiai tikrinamos ir pagal savo pajėgumus suskirstytos į kelias kategorijas. Taip garantuojama, jog statybos įmonės pajėgumai atitiks daugiabučio dydį ir modernizacijos darbai bus atlikti laiku bei kokybiškai.