Vilnius džiaugiasi, tik ar ne per anksti

Iš butelio paleistas džinas ar teisybės atkūrimas? Konstitucinis teismas nutarė, kad sostinei tenka per mažai gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dabar galvą turės sukti politikai.

Tiek R.Šimašiui (kairėje), tiek A.Zuokui Konstitucinio teismo išvada patiko.<br>D.Umbraso nuotr.
Tiek R.Šimašiui (kairėje), tiek A.Zuokui Konstitucinio teismo išvada patiko.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Simona Viltrakytė („Lietuvos rytas“)

2015-06-12 10:12, atnaujinta 2017-11-23 00:14

Vilnius gauna vos 48 procentus GPM, surenkamo šioje savivaldybėje. Tačiau ir tai – dar pusė bėdos, nes anksčiau šis rodiklis tesiekė 40 procentų.

Išaiškinti, ar tokia tvarka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, prašė ir Seimo nariai, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Vilniaus tarybos prašymą padidinti sostinei tenkančią GPM dalį iki 60 procentų.

Konstitucinio teismo teisėjai nutarė, kad tokia tvarka – ydinga. Jų sprendimas įsigalios nuo kitų metų sausio 2 dienos.

Sveikino vienu balsu

Toks teisėjų sprendimas privertė susivienyti ne sykį apsižodžiavusius dabartinį sostinės merą Remigijų Šimašių ir jo pirmtaką Artūrą Zuoką.

„Vilniui nustatyti mažesnę GPM dalį be kriterijų yra neteisėta. Vadinasi, turi būti skiriama teisinga – didesnė GPM dalis“, – džiūgavo R.Šimašius.

O buvęs meras pagaliau galėjo laisvai aiškinti, kad ne jis užaugino miesto skolų kuprą.

„Kaltas netikslingas finansavimo paskirstymas, kuriam aš niekada negalėjau turėti įtakos. Tai Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Tai patvirtino ir Konstitucinis teismas“, – aiškino A.Zuokas.

Valstybės nežlugdys

Finansų ministras Rimantas Šadžius vakar dar nesiryžo spėlioti, kaip gali būti keičiama GPM paskirstymo tvarka.

„Jau svarstant šių metų biudžetą buvo siūloma Vilniui palikti pusę čia surenkamų pinigų. Gal ir vertėtų tai padaryti, tačiau apsispręsti turi Seimas“, – aiškino ministras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Petras Narkevičius dar prieš porą dienų aiškino, kad parlamentas kol kas neketina svarstyti dėl Vilniui atitenkančios GPM dalies.

Bet vakar jo tonas jau pasikeitė: agentūrai BNS komiteto vadovas teigė, kad toks teisėjų sprendimas vienaip ar kitaip turės atsispindėti teisės aktuose.

„Kai bus gauta visa Konstitucinio teismo išvada, paaiškės, ar užteks Vyriausybei priimti sprendimą, ar teks keisti įstatymus“, – aiškino P.Narkevičius.

Džiaugtis dar anksti?

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas įspėjo sostinės valdžią, kad džiaugtis dar gerokai per anksti.

„Yra ne vienas neįvykdytas Konstitucinio teismo sprendimas. Aišku, šį mes nagrinėsime. Gali būti visko, bet valstybės nežlugdysime“, – aiškino įtakingas socialdemokratas.

Mat jei sostinei tenkanti čia surenkamo GPM dalis būtų padidinta, nukentėtų daugelis mažesnių savivaldybių.

Būtent joms padalijama Vilniuje surinkta, tačiau į sostinės biudžetą nepatenkanti GPM dalis.

B.Bradauskas netgi nurodė, kaip būtų galima apeiti Konstitucinio teismo sprendimą: mokestį pavadinti kitaip ir rinkti jį į valstybės biudžetą, o iš šio skirstyti savivaldybėms bendrąsias dotacijas.

„Kitaip būtų nesąmonė. Vilniuje susitelkusi visa pramonė ir valstybės institucijos.

Jei visą surenkamą GPM paliksime šio miesto savivaldybei, kaip gyvens kitos, kurios neturi pramonės įmonių ir viso kito?“ – aiškino politikas.

Jis pripažino, kad sostinė šiek tiek skriaudžiama. Mat čia dirba nemažai atvykėlių iš kitų miestų, o GMP mokamas pagal deklaruotą gyvenamąją, o ne darbo vietą.

Tačiau B.Bradauskas siūlė vilniečiams tapti ūkiškesniems: „Prisiėmė skolų, o kitos savivaldybės turi gelbėti. Pirmiausia reikia atsakingai skolintis.“

Premjeras abejojo

Vakar Briuselyje viešėjęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad dar reikės įsigilinti į Konstitucinio teismo išaiškinimą, bet, jo manymu, dabartinis GPM paskirstymas savivaldybėms yra tinkamai apibrėžtas ir šiuo metu – tam esą buvo pritaikyta vakarietiška metodika.

„Man teko puikiai teko susipažinti su daugelio Europos šalių taikoma tvarka, nes aš pats stažavausi savivaldybių pajamų nustatymo ir išlaidų planavimo klausimais Vokietijoje ir JAV. Bus labai įdomu pasižiūrėti, kur ten yra kokie neatitikimai.

Taip pat mano disertacija parašyta iš finansų planavimo, programų vertinimo, kuriant atskirus kriterijus“, – BNS telefonu aiškino A.Butkevičius.

Premjeras svarstė, jog Konstitucinio teismo išaiškinimą galbūt lėmė tai, kad kai kurie teisiniai dalykai dėl gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo nėra apibrėžti įstatymu, bet patvirtinti finansų ministro įsakymu ar Vyriausybės nutarimu.

Pasiūlė naikinti savivaldybes

Netikėtą idėją vakar mestelėjo Seimo Biužeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas: jo nuomone, įgyvendinant teismo sprendimą kartu reikia sumažinti ir pačių savivaldybių skaičių.

„Kai tiek daug turime savivaldybių, kai tiek daug lėšų reikia joms išlaikyti, mes negalime padidinti Vilniaus dalies.

Yra 60 merų, 120 vicemerų, kiek departamentų – didžiausia biurokratijos armija. Galėtų likti kad ir 30 savivaldybių“, – agentūrai BNS sakė K.Glaveckas.

Tektų netgi bankrutuoti

Ar tikrai kitoms vietovėms būtų riesta, jei Vilniui tenkanti čia surenkamo GMP dalis būtų padidinta keliais, keliolika ar keliomis dešimtimis procentinių punktų?

„Jei Vilniui GPM dalis bus padidinta kitų savivaldybių sąskaita, šios bus priverstos bankrutuoti.

Juk nuo 2009-ųjų savivaldybių biudžetai sumažinti trečdaliu, o funkcijų papildyta“, – neslėpė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jis džiaugėsi, kad Konstitucinis teismas pagaliau pripažino, jog savivaldos funkcijos finansuojamos nepakankamai.

„Valstybės biudžetas jau grįžo į ikikrizinį laikotarpį, bet to niekaip negalima pasakyti apie savivaldą. Yra akcizų, pridėtinės vertės, pelno mokesčiai.

Reikia sėsti prie stalo ir kalbėti apie savivaldą kaip apie valstybės vieną lygmenų“, – ragino asociacijos prezidentas.

Jo nuomone, gerai, kad teisėjai pagaliau pripažino, jog reikia nustatyti aiškius biudžeto formavimo principus.

„Iki šiol GPM dalys buvo tai mažinamos, tai didinamos“, – piktinosi R.Malinauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.