Kodėl turėtų tylėti gyventojai, jei statybininkai, įstatę langą, taip ir neranda laiko darbams užbaigti? Kodėl jie turėtų neskambinti pavojaus varpais pamatę, kokius didelius tarpus tarp fasadų šiltinimo medžiagos plokščių paliko darbininkai?
Ir jie netyli. Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistų, kartais nutinka kuriozinių atvejų, kai iš vieno miesto, pavyzdžiui, Jonavos tą pačią dieną pasipila gyventojų skambučiai ir į agentūrą, ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI).
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: įpykę ant atgrubnagių statybininkų, tulžį ant jų lieja vienu kartu ne vieno renovuojamo namo gyventojai, bet keturių. Ir kai sukelti ant kojų į Jonavą jau kitą dieną suvažiuoja BETA darbuotojai ir statybų inspektoriai, paaiškėja, kad visų daugiabučių gyventojai nieko neišsigalvojo – statybų brokas badyte badė akis.
Šiuo metu Lietuvoje statybininkai dirba ties 1446 daugiabučiais. Nuo 2013-ųjų pradžios iki šiol visiškai yra atnaujinti 264 pastatai.
Prie kiekvieno jų ne kartą ir ne du lankėsi BETA atstovai bei statybų inspektoriai. Ir „suregistravo“ dažniausiai pasitaikančias statybininkų daromas klaidas.
Pasak BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros specialisto Rimo Kalvaičio, yra keletas esminių, dažnai pasitaikančių statybos klaidų, į kurias būtina atkreipti dėmesį.
Dažniausios klaidos. Kaip jų išvengti?
Statybininkai atkasa pamatus, bet neužtaiso cokolyje atsivėrusių skylių – ištrupėjusio betono.
Neteisingai uždengia hidroizoliacinę medžiagą, todėl drėgmė vėliau skverbiasi vidun.
Apšiltinę pamatus, cokolio apdailos plokštes sukloja vertikaliai, nors tai neleistina. Plokštės turi būti klojamos horizontaliai – taip, kaip mūro plytos. Be to, cokolio apdailai vietoj tinko geriau naudoti akmens plokštes. Tai – praktiškiau.
Nuogrindą ties apšiltintu cokoliu reikia daryti iš stambokų akmenų, bet ne iš skaldos. Pastaroji surenka šiukšles bei sąšlavas.
Pastato kampuose negali būti plokščių sudūrimo vietų, bet statybininkai dažnai tokio reikalavimo nepaiso.
Nevalia, klojant šiltinimo medžiagą, palikti prie sienos prigludusią elektros skydinę – taip susidaro šalčio „skylė“. Skydinė turi būti perkelta į kitą vietą – atokiau pastato.
Nevalia ant sienos priglaustų dujų vamzdžių pridengti šiltinimo medžiaga, ir dar – ją suploninus. Nuo sienos jie turi būti nuimti prieš renovaciją ir vėliau, apšiltinus fasadą, sumontuoti iš naujo.
Dažna klaida – įstačius langą, tarp skardos ir langokraščio neįdedama išsiplečiančios sandarinimo juostos – anga nehermetizuojama. Tačiau tai padaryti būtina, nes juosta apsaugo šilumą izoliuojančią medžiagą nuo lietais ir sniego. Jei apšiltinimo medžiagą pasiekia vanduo, žiemą jis stingstą, o besiplėsdamas ledas susprogdina tinką.
Dar viena klaida – blogai sandarinami plyšiai tarp polistireninio putplasčio plokščių. Tuomet, jei plyšys ne didesnis nei 5 mm, jį galima užtaisyti, įpurškus besiplečiančių putų, bet jei didesnis, būtina išpjauti putplasčio juostelę ir ją pritvirtinti su įvarža.
Montuojant ventiliuojamą fasadą būtina naudoti tik to gamintojo kaladėles-tarpines, kuris pagamino ir metalo karkasą. Antraip kaladėles bus per mažos, ir karkasas tvirtai nesilaikys prie sienos.
Jei fasadui apšiltinti naudojama mineralinė vata, ji prie fasado smeigėmis turi būti tvirtinama tik taip, kaip nurodyta gamintojų schemoje. Smeigė turi būti pilnai įsukama į termoizoliacinę medžiagą, bet ne per smarkiai. Suspaudus termoizoliacinę medžiagą, jos varža sumažėja.
Apšiltinant stogą, pirmiausia privalu išlyginti siūles, sutvarkyti senąją dangą. Sumontavus apšiltinimo sluoksnius, parapetas taip pat turi būti tiek pat pakeltas, kiek paaukštėjo stogo danga.
Nuolydis būtinai turi būti suformuotas į lietaus surinkimo angas – įlajas. Iš jų nors kartą metuose privalu išvalyti lietaus suneštas šiukšles.
Ventiliacijos angos turui būti aukštesnės, nei parapetas.
Ant parapeto sklarda turi būti surakinama specialis spynos pagalba – negalima jos nei kniedyti, nei hermetizuoti.
Priešgaisrinė tvorelė turi būti tvirtinama iš parapeto šono, neprakiurdant skardos.
Nepaiso projektų
Pasak VTPSI viršininkės pavaduotojo Aido Valio, pagrindinė yda, išlendanti tikrinant renovuojamus daugiabučius – labai dažnai nesilaikoma patvirtintų techninių projektų.
„Patirtis liudija, kad pati sėkmingiausia renovacijos eiga, kai gyventojai susitaria tarpusavyje, kai rangovai – geri, kai statybų priežiūrą atlieka rūpestingas techninis prižiūrėtojas. Tokiame objekte statybų inspektoriams paprastai nėra ką veikti“, – sakė A.Valys. Ir, atvirkščiai, užverda tokia bjauri košeliena, kai projektuotojai taikosi prie atskirų butų savininkų užgaidų, kurios sumenkina pastato energinį efektyvumą, pavyzdžiui, nekeičia langų, balkonų stiklinimo. Tuomet ir namo estetinė išvaizda tampa bloga, ir šilumos energijos nesutaupoma tiek, kiek reikėtų.
Patys gyventojai sumano pavadovauti įstiklinant balkonus. Ir viską sugadina. Nors siekiama energinio efektyvumo, neretai, apšiltinant balkonų ložes, klojama per plonas, vos kelių centimetrų šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnis, dar blogiau, kai ta medžiaga paklojama nesandariai ar tik iš vienos ložės pusės, nors tai padaryti reikia ir iš išorės, ir iš vidaus.
„Blogai, kad prieš pradedant darbus dar dažnai neįvertinama paties pastato būklė – nepatikrinama konstrukcijų, sąramų kokybė, pamatų būklė ir daugybė kitų dalykų“, – sakė A.Valys.
„Viena didžiausių problemų – palangių įrengimas. Jos ir apskardinamos blogai, ir neužsandarinami tarpai. Kita – netinkamai atliekami fasadų šiltinimo darbai arba nevykusiai apšiltinamas cokolis, pavyzdžiui, membrana pritvirtinama net ne ta puse.
Pridaroma klaidų ir apšiltinant stogą, pavyzdžiui, įrengiant parapetą, viduje paliekama tuštuma. Tai liudija, kad darbininkai – nekvalifikuoti, o statybos vadovas prastai atlieka savo pareigas.
Bet jei nors techninis prižiūrėtojas dirbtų gerai, tokių problemų nebūtų“, – įsitikinęs A.Valys.
