Trys pirmosios kregždės
Šiuo metu iš maždaug 80 Širvintų regione esančių daugiabučių, 3 namai jau modernizuojami. Nors mieste modernizacija – dar gana naujas reiškinys, bet renovacijos pirmaeiviai nusprendė savo būstą atnaujinti iš esmės – visi 3 namai pasirinko įdiegti ne tik energiją taupančias, bet ir papildomas priemones:
„Visi namai pasirinko tinkuojamus fasadus, nes taip pigiau, tačiau tuo pat metu visi nusprendė ne tik apsišiltinti, bet ir išspręsti įsisenėjusias namo problemas, susijusias su inžineriniais tinklais, vamzdynais, lietaus nuotekų vamzdžiais ir t. t.“ – pasakoja V.Vaitkūnas.
Pašnekovas priduria, jog šiuo metu dėl modernizacijos sprendžia dar du daugiabučiai, o ateityje renovacija gali populiarėti, nes mieste nemažai jaunų žmonių, dirbančių sostinėje, o gyvenančių Širvintų mieste.
Galimybė išspręsti senas problemas
Vertindamas dabartinę daugiabučių fondo būklę, specialistas pastebi, jog daugumos namų situacija nėra kritinė:
„Aišku, turime iš raudonų, apdailai skirtų plytų pastatytų namų, ir jų sienos jau aptrupėjusios. Dažnos ir kitos problemos – kiauri stogai, aižėjantys pamatai, problemos su vamzdynais ir t. t. Tačiau kol šios problemos netampa akivaizdžios, neišlenda kaip yla iš maišo, tol gyventojais nesusimąsto, jog galėtų namą atnaujinti pigiau, dalyvaujant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Todėl kol kas apie modernizaciją rimčiau galvoja arba namai, jau turintys rimtų problemų, arba tie, kuriuose žmonės galvoja apie ateitį, vertina namo būklę ir supranta, jog namui remonto anksčiau ar vėliau vis tiek reikės.“
Laukia realių pavyzdžių
„Įvardyčiau dvi pagrindines priežastis, kodėl žmonės neskuba atsinaujinti. Pirmoji – sąlyginai žemos šildymo kainos, dėl kurių nėra didelio postūmio taupyti. Antroji – laukiama realių modernizacijos pavyzdžių. Kol žmonės patys neapžiūrės, kaip atrodo renovuotas namas, nesužinos, kiek jo gyventojai sutaupo, tol didesnio modernizacijos spurto nebus. Dabar po truputį vis labiau domimasi modernizacija, bet kol gyventojai imsis konkrečių žingsnių, finansavimo sąlygos gali būti pasikeitusios, traukinys, ko gero, jau bus nuvažiavęs.
Bandome apie tai kalbėti, bet vien žodžiais retas kuris tiki. Organizuojame susitikimus su gyventojais, į kuriuos atvyksta ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, ir finansinių institucijų atstovai. Susidomėjimas nėra didelis, nes tikro pavyzdžio atstoti niekas negali. Vienų namų gyventojai visiškai nesidomi modernizacija, kitų domisi, jiems net parengiami investicijų planai, bet kai ateina laikas apsispręsti ir padėti galutinį parašą, viskas sustoja“, – dėsto pašnekovas.
V.Vaitkūnas pasvarsto, jog didelės įtakos modernizacijos procesui turi ir iniciatyvūs gyventojai, galintys suburti kitus aplink renovacijos idėją: „Tie namai, kurie tokius žmones turi, sėkmingai juda į priekį. Vis dėlto reikia, jog kas nors iš pačių gyventojų imtųsi inicijuoti, pasakoti ir sulauktų palaikymo. Kitaip modernizaciją atlikti sudėtinga, tad labai daug kas priklauso nuo gyventojų.“
