Įteisinus nenutraukiamo indėlio kategoriją, šiuos pinigus bankai galėtų „įdarbinti“ ir mokėti didesnes palūkanas“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus susitikime su Darbo partijos frakcija.
Pasak V. Sutkaus, turėtų galioti elementari logika: jeigu padedi pinigus ir sakai, kad jų metus neimsi – už tai gauni didesnes palūkanas. O jeigu atbėgsi po mėnesio ir sakysi, kad apsigalvojai, šis mechanizmas neveiks, nes bankas negalės indėlių laisvai naudoti, kadangi žino, jog bet kada žmogus gali ateiti ir pinigus atsiimti.
„Dabar visi indėliai yra trumpalaikiai, jie bankams nėra pelningi ir netgi nuostolingi, nes bankams už indėlius reikia mokėti draudimus. Siūlomi įstatymų pakeitimai atvertų duris nenutraukiamo terminuoto indėlio sutartims ir leistų bankams siūlyti kur kas didesnes palūkanas. Tokie indėliai sudarytų galimybę ir verslui skolinti šiuos pinigus, ir indėlininkams daugiau užsidirbti“, – sakė LVK viceprezidentas Stasys Kropas.
Stringa ES projektai
Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių, geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.
„Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų bedarbių skaičiaus padidėjimą.
Būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą, todėl Darbo partija turėtų į tai atkreipti savo deleguotų ministrų ir viceministrų dėmesį šalies ministerijose, tarp jų – energetikos, susisiekimo, žemės ūkio, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, užsienio reikalų, teisingumo, krašto apsaugos bei sveikatos apsaugos“, – sakė V. Sutkus.
Lobizmo įstatyme – absurdiškos nuostatos
Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pasak V. Sutkaus, pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir pildyti specialią veiklos ataskaitą.
V. Sutkus pabrėžė, kad dabar Lietuvoje veikianti Trišalė taryba neužtikrina reikalingo visuomenės grupių interesų balanso ir yra pasenęs bei neefektyvus modelis, kurį laikas keisti.
„Tai yra praėjusio amžiaus reliktas, kai tarsi viename bokso ringo kampe stovi darbdavių, o kitame profsąjungų atstovai, o valstybė kaip arbitras stebi, kad jie muštųsi pagal taisykles. XXI amžiuje taip jau nebėra – pasaulis tapo spalvingesnis, įvairesnis ir modernesnis“, – tvirtino V.Sutkus.
Kaip alternatyva Trišalei tarybai galėtų būti įsteigta europietiško modelio institucija – Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Šią organizaciją sudarytų verslo asociacijų, profesinių sąjungų, kūrybinių, jaunimo organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių atstovai bei ekspertai.
Verslo atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos. Pasak V. Sutkaus, dabartinio darbo kodekso šaknys siekia sovietinius laikus, jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką.
Tuo tarpu darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems. Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų.
