Maskva: supuvusios braškės ir aliejumi skiesta grietinėlė

„Krymas mūsų, bet kas iš to? Supuvusios braškės su balistinėms raketoms skirtu aliejumi skiesta grietinėle“, – tokį vaizdą piešia Maskvoje gyvenantis Vaclavas Radzivinovičius.

Braškės.<br>V.Balkūno nuotr.
Braškės.<br>V.Balkūno nuotr.
Braškės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Braškės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Jun 22, 2015, 5:34 PM, atnaujinta Oct 29, 2017, 8:41 PM

„Mane sujaudino „Gazeta Wyborcza“ publikacija apie braškes Kalininingrado srities pasienyje: rašyta apie tai, kad vietos gyventojai vyksta į Lenkiją (be vizų, jie turi tokią teisę) ir perka šviežias uogas, mokėdami po 5 zlotus už kilogramą. Jų pinigais – 70 rublių, – wyborcza.pl rašo maskvietis. – Maskvoje aš galiu tik apsilaižyti. Anksčiau sezono metu čia masiškai ir operatyviai atveždavo braškes iš Varšuvos didmenos sandėlių. Jos nebuvo pigios, bet vis tiek jų buvo. Dabar prekybos tinkluose retkarčiais galima rasti elegantiškai į pintinėles ar dėklus supakuotas braškes, bet jų kilogramas kainuoja ... 400 rublių.“

Pasak autoriaus, sveriamos braškės parduodamos tik gatvėse stovinčiuose kioskuose, kurių, įvedus sankcijas europietiškiems vaisiams ir daržovėms, liko labai mažai. Ten braškės kainuoja ne mažiau kaip 250 rublių.

„Šeštadienį mes nusipirkome neva moldaviškų uogų. Jos buvo ne pirmo ir netgi ne antro šviežumo: kas trečią uogą reikėjo išmesti.

Maža to, mes jas valgėme su grietinėle, o per televiziją (valstybinę) kaip tik rodė reportažą apie tai, kad į visus pieno produktus pilamas palmių aliejus, kuris, kaip mes išgirdome, „puikiai tinka balistinių raketų paleidimo angoms sutepti“.

Keblumai su braškėmis ir kitomis sezoninėmis uogomis – ne tokia jau didelė problema. Rusai demonstruoja pavydėtiną tvirtybę ir optimizmą. Jiems įspūdį daro tai, kad praėjusiais metais realus darbo užmokestis sumažėjo 8,6 proc. Šiais metais, atrodo, nutiks tas pats. Kitose šalyse tai būtų buvęs pretekstas riaušėms, bet čia viešpatauja tyla ir ramybė.“

Pasak autoriaus, braškės būtų smulkmena, jeigu ne tai, kad daugiau kaip metus rusai nuolat girdi apie vyriausybinę „importo pakeitimo“ programą.

„Televizija rodo fermas, kuriose tiesiog akyse auga karvės, iš kurių turėsime „marmurinę, nenusileidžiančią austriškai“ mėsą, rodo klestinčias pieno perdirbimo įmones, kurios nėra nieko girdėjusios apie palmių aliejų. O Kaliningrado valdžia prieš metus išdidžiai pareiškė, kad greitai pakeis uždraustų lenkiškų obuolių importą tuo, ką artimiausio sezono metu užaugins vietos soduose.

Mūsų kaimynai, aišku, paskubėjo su pažadais. Kaip ir garsusis Stalino laikų agronomas Trofimas Lysenka, kuris pažadėjo didelį kukurūzų derlių, išaugintą už Poliarinio rato. Norėdami įtikti Maskvos valdininkams, jie pamiršo, kad kelias nuo daigo iki obels trunka ne vienus metus.“

Pasak autoriaus, su braškėmis – paprasčiau. Jeigu Kaliningrado srityje jos būtų buvusios pasodintos anksčiau, tai jau dabar būtų galėję surinkti pirmąjį, nors ir nedidelį derlių. Juoba kad ir žiema buvo šilta, o pavasaris – ankstyvas. Bet jie to nepadarė, nors šaukė apie „importo pakeitimą“.

„O Krymas, kuris daugiau kaip prieš metus grįžo į „gimtąjį uostą“? – klausia autorius. – Tai natūralus sodas – didesnis už visą Izraelį, kuris maitina braškėmis pusę pasaulio. Dar yra derlingos ir šiltos Rostovo, Krasnodaro, Stavropolio sritys – visa Kaukazo priekalnė. Jeigu Rusijoje yra rinka, pietuose braškių plantacijos jau turėtų duoti derlių. Net jei jos būtų ką tik pasodintos. Vietos klimatas tam yra palankus.

Juk prieš kelerius metus, iki tada, kai Kremlius oficialiai paskelbė embargą importui, buvo aišku, kad Rusija uždarys duris vaisiams ir daržovėms iš tų šalių, kuriose ji pirko daugybę metų. Valdžios atstovai kalbėjo, kad embargas atneš naudą vietos gamintojams, kurie greitai užims vietą rinkoje, kuri išsivadavo nuo užsienio konkurentų. Teoriškai jie buvo teisūs: sveikos ekonomikos sąlygomis gamintojai nebūtų praleidę tokios progos. Bet sveikos.

Kai Dmitrijus Medvedevas buvo prezidentas ir dar tikėjo, kad gali ką nors pakeisti, jis pasakė: „Mūsų ekonomikos netgi negalima pavadinti ekonomika.“ Taigi nors „Krymas mūsų“, lėkštėse lieka supuvusios braškės su palmių aliejumi.“

Pasak maskviečio, viltį, kad bus kokių nors permainų, pasėjo kinai. Jie 49 metams išsinuomojo 115 tūkst. hektarų žemės žmonių apleistame Užbaikalės krašte, kuris yra netoli Kinijos pasienio, ir pažadėjo šiuose milžiniškuose plotuose nedelsiant imtis darbo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.