Po skubiai sušaukto euro zonos viršūnių susitikimo, kuris pirmadienį vyko Briuselyje, valstybių lyderiai nurodė finansų ministrams trečiadienį surengti dar vienas derybas ir nuodugniai aptarti detales prieš ketvirtadienį numatytą visų 28-ių Bendrijos vadovų susitikimą.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pareiškė „esąs įsitikinęs“, kad po penkių mėnesių aklavietės galutinis susitarimas tarp Graikijos kairiųjų vyriausybės vadovo Alexio Tsipro ir šalies tarptautinių skolintojų – ES bei TVF – bus pasiektas šią savaitę.
„Esu tikras, kad per šią savaitę pasieksime galutinį susitarimą, ir tai įvyks dėl paprastos priežasties – privalome sudaryti tą susitarimą šią savaitę“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as taip pat pareiškė, kad susitarimas yra ranka pasiekiamas.
„Artėjame prie susitarimo, – sakė F.Hollande'as žurnalistams. – Dar yra darbo... turi būti padaryta viskas, kad trečiadienį susitikus euro zonos finansų ministrams, susitarimas būtų matomas“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu pareiškė, kad Graikijos planai yra „geras atspirties taškas tolesnėms deryboms“, tačiau taip pat akivaizdu, jog „dabar reikia maksimaliai intensyvaus darbo“.
A.Merkel atsisakė kalbėti apie galimą skolų mažinimą, kurio siekia Atėnai, ir taip pat nurodė, kad lyderiai nesvarstė galimo finansinės pagalbos Graikijai pratęsimo.
Griežtos pozicijos Atėnų atžvilgiu besilaikanti TVF vadovė Christine Lagarde sakė, kad „esama daug darbo, bet mažai laiko“ susitarimui pasiekti.
Graikijos pateikti pasiūlymai yra desperatiškas mėginimas užsitikrinti paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal tebegaliojančią finansinės pagalbos programą. Kreditoriai atsisakė pervesti šią išmoką, kol Atėnai nesutiks imtis griežtesnių taupymo priemonių ir įgyvendinti būtinas reformas.
Lėšų stinganti Graikija birželio 30-ąją veikiausiai negalės pervesti TVF 1,5 mlrd. eurų, jei iki tos dienos nesudarys susitarimo dėl tarptautinės finansinės pagalbos pratęsimo.
Radikalios partijos „Syriza“ lyderis A.Cipras pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kai šie pateikė naują reformų planą. Iki šiol ES lyderiai visada sakė, kad nuolaidų privalo padaryti Graikija.
„Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, – pabrėžė premjeras.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo apie galimas pasekmes 19-a valstybių vienijančiai euro zonai, įskaitant galimą Graikijos iškritimą iš euro zonos ar net pasitraukimą iš ES.
„Svarbiausia, kad lyderiai prisiimtų visą atsakomybę už politinį procesą, kad būtų išvengta blogiausio scenarijaus, kuris reikštų nekontroliuojamą, chaotišką „Grexident“, – sakė D.Tuskas, turėdamas galvoje graikų iškritimą iš euro zonos.
ES šaltiniai AFP sakė, kad šiuo metu Graikija yra įvykdžiusi 90 proc. sąlygų, kurias jai iškėlė kreditoriai.
Viena neišspręstų problemų yra Graikijos pasiūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių. Taikant tas PVM priemones būtų surinkta 0,75 proc. BVP lygi suma, o kreditoriai nori, kad tai butu 1 proc.
Skolintojai siūlė Graikijai padidinti nuo 13 iki 23 proc. PVM tarifą viešbučiams ir restoranams.
„Maistas yra būtinybė, bet ne restoranai, kurie smarkiai priklausomi nuo užsienio turistų“, – sakė vienas šaltinis AFP.
Europos centrinis bankas (ECB) antradienį padidino skubaus finansavimo Graikijos bankams maksimalią ribą iki 89 mlrd. eurų. Toks sprendimas buvo priimtas pastaruoju metu padidėjus iš bankų atsiimamų lėšų apimtims. Apie tai praneša laikraštis „The Financial Times“.
Leidinio duomenimis, naujausia maksimali „avarinės likvidumo paramos“ (angl. emergency liquidity assistance (ELA) programos riba padidėjo maždaug 1 mlrd. eurų.
Kiek anksčiau Graikijos centrinis bankas patvirtino, kad per praėjusį savaitgalį iš viso iš šalies bankų buvo išgryninta daugiau kaip 400 mln. eurų, o viso kapitalo mažėjimas vien nuo penktadienio pasiekė 2 mlrd. JAV dolerių. Per pirmadienį rodiklis pasiekė 1,6 mlrd. eurų.
Leidinio duomenimis, „dabartinis ELA padidinimas yra dukart mažesnis nei praėjusį pirmadienį, kai ECB skyrė Graikijos bankams papildomą 2 mlrd. eurų finansavimą“.
„Sumažintą avarinės likvidumo paramos lygį ekspertai sieja su „augančiu optimizmu“ dėl galimybių tarptautiniams kreditoriams ir Graikijai pasiekti susitarimą dėl įsiskolinimų po to, kai Atėnai pareigūnams pateikė naujų pasiūlymų“, – teigia leidinys.
