Dabar ji – kone vienintelė likusi šioje vietoje. Vienintelė, kuri per sunkmetį sugebėjo išsilaikyti nebankrutavusi.
Graikija išgyvena recesiją. Atėnuose tai matoma prie kiekvieno kampo. Uždarytos parduotuvės ir apleisti pastatai driekiasi ištisai judriausių gatvių, einančių per istorines miestų dalis, kurių neaplenkia turistai.
Graikų namų ūkių pajamos 2007–2014 m. smuko trečdaliu. Akivaizdu, jog graikai neturi pinigų tiek, kad galėtų taškytis į kairę ir į dešinę.
„Palyginti su kitais, man moka gana gerai. Nepaisant to, dėl ateities nerimauju“, – sako banke dirbantis Nikosas Kontzialis.
Jo alga nesikeitė pastaruosius penkerius metus, tačiau vyrui tenka sumokėti 10–15 proc. daugiau mokesčių.
N.Kontzialis sako neišlaidaujantis, priešingai – sau leidžiantis kur kas mažiau nei anksčiau.
Graikijoje jis toks toli gražu ne vienas. Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad privatus vartojimas nuo 2010 m. krito 30 proc., maisto nuperkama 28 proc. mažiau.
Savaime suprantama, tai paveikė verslą. Apie penktadalis šalies privataus verslo, gyvavusio iki 2010-ųjų, per ketverius metus bankrutavo, o nedarbas pašoko nuo 10 iki 27 proc.
Ekonomikos nuosmukis smarkiausiai paveikė bedarbius ir pensininkus. Pensijos apkarpytos skausmingai – 60 proc. iki vidutiniškai 830 eurų per mėnesį. Deja, kainos per šį laikotarpį ne krito, o augo. Kadangi šalyje didelis nedarbas, pensijos ne vienai šeimai yra didelis išsigelbėjimas ir didžiausias pajamų šaltinis.
Vienas naujosios realybės pavyzdžių – Konstantinoso Papageorgiou šeima. Vaikinas dvejus metus po universiteto baigimo negali rasti darbo. Konstantinosas gyvena kartu su savo tėvais, kurie abu – jau pensininkai. Būtent jie iš gaunamų pensijų išlaiko ir save, ir sūnų.
„Labai daug žmonių neturi ir tokios laimės – šeimos, kuri jiems padėtų“, – sako Konstantinosas.
Truputį atokiau nuo Atėnų centro stūkso apleistas olimpinių žaidynių stadionas. Neseniai buvęs pasididžiavimo šalimi objektu, šiandien jis – tarsi skausmingas simbolis to, ką šalis išgyveno per pastaruosius kelerius metus. Surūdiję ir tušti fontanai, grafičiais nuterliotos sienos ir šiukšlynai. Sunku patikėti, kad vos prieš 11 metų ši vieta spindėjo.
Olimpiada kainavo 9 mlrd. eurų: graikai nutiesė naujus kelius, pastatė metro stotis, net oro uostą. Tačiau išlaidos grįžo bumerangu. 2004 m. biudžeto deficitas šoko iki 6,1 proc. bendrojo vidaus produkto – dvigubai daugiau, nei leidžia euro zonos taisyklės. Skola parklupdė Graikiją, o jos tarptautinius įsipareigojimus išaugino iki 240 mlrd. eurų. Tų, dėl kurių grąžinimo dabar net suplukus deramasi su kreditoriais.
Christinai Katsoulou 2004 m. olimpinės žaidynės buvo didingiausias gyvenimo įvykis.
„Netikėjome, kad graikai gali surengti tokį didžiulį renginį, – sakė Ch.Katsoulou, dirbanti vandens parko administracijoje. – Viskas buvo šviežiai pastatyta, švaru. Buvo apėmęs jausmas, kad pagaliau mes tapome europiečiais. Olimpiada buvo geriausias etapas mūsų gyvenime. O dabar turime sukti galvas, kaip išgyventi.“
Parengta pagal cnn.com.
