Finansų ministras R. Šadžius: „Graikija lieka euro zonos nare“

Nors euro zonos finansų ministrai nepratęsė pagalbos plano Graikijai, ji lieka bendros valiutos

Nors euro zonos finansų ministrai nepratęsė pagalbos plano Graikijai, ji lieka bendros valiutos erdvėje, tikina Lietuvos finansų ministras.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors euro zonos finansų ministrai nepratęsė pagalbos plano Graikijai, ji lieka bendros valiutos erdvėje, tikina Lietuvos finansų ministras.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jun 27, 2015, 10:55 PM, atnaujinta Oct 29, 2017, 1:36 AM

„Svarbiausia žinutė, kurią mes – 18 ministrų – norime pasiųsti, kad Graikija lieka euro zonos integrali sudėtinė dalis ir šiuo metu darome viską, kad euro zona toliau funkcionuotų sklandžiai“, – BNS telefonu iš Briuselio po euro zonos, išskyrus Graikijos, finansų ministrų susitikimo sakė R.Šadžius.

Pasak jo, „užkrato efektas“, kuris galėtų sklisti iš Graikijos, euro zonoje bus suvaldytas atitinkamais mechanizmais, o pačiai šaliai Europos Sąjunga padės kitais būdais. Pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų lėšomis.

„Sutelkę visas jėgas mes turime Graikijai padėti pasinaudodami esamais būdais, esamais instrumentais. Turbūt didžiausią reikšmę čia turės TVF ir Europos Komisijos ekspertų kitokia pagalba organizuojant geresnį Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą. Ta pagalba bus, kiek jos reikės, paprašius Graikijos valdžiai“, – tikino R.Šadžius.

Anot jo, Graikija turi imtis priemonių, kad suvaldytų finansų sistemą, mat gyventojai po to, kai Atėnai paskelbė apie galimą referendumą liepos 5 dieną, pradėjo atsiimti savo lėšas iš bankų.

Graikijos Parlamentas sekmadienį paryčiais didele balsų dauguma patvirtino referendumo surengimą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai.

Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.

Lietuvos finansų ministras R.Šadžius neįvardijo, kokių priemonių turėtų imtis Graikija, tačiau paklaustas dėl kapitalo judėjimo kontrolės tokios galimybės neatmetė.

„Iš tikrųjų apriboti kapitalo judėjimą, siekiant išsaugoti finansų sistemos stabilumą, ir, kita vertus, imtis priemonių, kad stabiliai veiktų šalies bankai, yra tos konkrečios šalies kompetencija. Jokios išorinės institucijos negali priimti teisės aktų, kurie apribotų grynųjų pinigų išdavimą bankomatuose. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio priemonių gali artimiausiomis dienomis prireikti ir Graikijos vyriausybė turės pasistengti“, – sakė finansų ministras.

Jis nesiėmė spręsti, kodėl Atėnai iškėlė referendumo idėją, tačiau tikino, jog savo motyvų paaiškinti euro grupės posėdyje nesugebėjo.

„Nenoriu spręsti už kitus, čia reikėtų klausti Graikijos atstovų. Pabrėžčiau, kad posėdyje nesugebėjo deramai ir logiškai paaiškinti šio sprendimo esmės, bet visiems pasirodė itin keista, kad Vyriausybė, išėjusi su referendumo idėja, tarsi norėdama atsiklausti graikų tautos, pati ruošiasi agituoti už neigiamą atsakymą“, – sakė R.Šadžius.

„Būtent tai yra pagrindinis įrodymas, kad Graikijos dabartinė valdžia nenusiteikusi konstruktyviai derėtis, juolab kad derybos baigėsi Graikijos iniciatyva, vakar vakare Graikijai atšaukus derybininkus iš derybų proceso, kuris visais požiūriais atrodė beveik palei tikslą“, – pridūrė jis.

Euro zonos ministrai šeštadienį nutarė, kad finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota, birželio 30 dieną, kai Atėnai paskelbė surengsiantys referendumą dėl reformų planų.

Paskelbę šį pranešimą ministrai atnaujino diskusijas nedalyvaujant Graikijos delegacijai, tardamiesi dėl pasiruošimo galimam Graikijos bankrotui.

Pagalbos nepratęsimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.