Bankai bus uždaryti iki liepos 6-osios – kitos dienos po referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų, o iš bankomatų bus galima paimti ne daugiau kaip 60 eurų, nurodoma oficialiame įsake.
Įsake taip pat pažymima, kad apribojimas dėl 60 eurų nebus taikomas užsienio turistams, kurie yra vienas iš gyvybiškai svarbių Graikijos ekonomikos variklių.
„Visus, kas atvyksta ar ruošiasi atvykti į Graikiją, informuojame, kad Graikijos vyriausybės įvestos kapitalo kontrolės priemonės nebus taikomos tiems, kas nori atlikti bankinius pervedimus ar atsiimti grynuosius iš bankomato, naudodamiesi savo šalyje išduotomis kreditinėmis ar įprastomis mokėjimo kortelėmis“, – teigiama Graikijos vyriausybės spaudos pranešime.
Po šio įsako paskelbimo, birža paskelbė pranešimą apie tai, kad Graikijos akcijų birža liks uždaryta iki liepos 7-osios ir atnaujins darbą kitą dieną po savaitės trukmės bankų uždarymo.
Drastiškų priemonių apsaugoti Graikijos bankininkystės sistemą nuo masinės panikos grėsmės buvo imtasi po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, jog jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, nors sunerimę graikai ėmė būriais rikiuotis į eiles prie bankomatų.
Šiuo auštant priimtu sprendimu užsibaigė dramatiški savaitgalio įvykiai, kurie prasidėjo, kai, žlugus Briuselyje vykusioms deryboms dėl finansinės pagalbos šalies, šalies kairuolis premjeras Alexis Tsipras netikėtai pranešė ketinąs liepos 5 dieną surengti referendumą dėl paskutinių kreditorių siūlomų reformų sąlygų.
Atsakydami į šį žingsnį įpykę Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai atmetė prašymą pratęsti Atėnams finansinės pagalbos teikimą po birželio 30 dienos, kai baigiasi jo terminas, sukeldami nuogąstavimus, kad Graikija ėmė ristis nemokumo link.
Kilus netikrumui dėl to, kaip artimiausiomis dienomis klostysis įvykiai, prie bankomatų Graikijoje nusidriekė ilgos eilės ir daugelyje jų nebeliko grynųjų pinigų.
Siekdamas atitolinti panikos pavojų A.Tsipras patikino graikus, kad jų indėliai yra „visiškai saugūs“.
„Su bet kokiais sunkumais, kurie gali kilti, reikia tvarkytis ramiai. Kuo ramesni išliksime, tuo greičiau įveiksime šią situaciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Atėnai vėl paprašė „pratęsti (finansinio gelbėjimo) programą“.
Frankfurte įsikūrusio ECB valdytojų taryba sekmadienį surengė telekonferenciją dėl šios krizės ir pažadėjo išlaikyti dabartinį skubios finansinės pagalbos teikimą Graikijai lygį.
„Valdytojų taryba nusprendė palikti Likvidumo pagalbos teikimo (ELA) ... graikų bankams „lubų“ lygį, dėl kurio buvo nuspręsta penktadienį“, – po telekonferencijos paskelbė ECB.
Bet ji nepažadėjo skirti papildomų pinigų bankams. Savo ruožtu, Graikijos banko vadovas Yannis Stournaras nurodė, kad jo bankas „imsis visų priemonių, būtinų (siekiant) užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sunkiomis aplinkybėmis“.
Tuo tarpu Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis sekmadienį sakė, kad dar liko laiko kompromisui ir paragino kreditorius parodyti „gerą valią“ ir pateikti geresnius pasiūlymus iki plebiscito dėl finansinės pagalbos sąlygų.
„Mes esame atviri naujiems (kreditorių) institucijų pasiūlymams“, – sakė jis interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ ir pabrėžė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti.
„Kas dėl mūsų, mes liekame pasirengę derėtis tokiu laiku, kai žmonės turi pasiekti savo įvertinimą“, – sakė jis.
ES pateiks naujų pasiūlymų dėl Graikijos
Europos Komisijos (EK) pirmininkas pateiks savo naujausius pasiūlymus pirmadienį, taip bandydamas užkirsti kelią Graikijos bankrotui, pareiškė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre Moscovici, pridurdamas, kad Atėnai buvo „per kelis centimetrus“ nuo susitarimo, kai savaitgalį derybos netikėtai nutrūko. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
EK pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris „nurodys kelią, kurį būtų galima pasirinkti, tikiuosi, visi prisiims atsakomybę už tam tikrą kompromisą“, sakė P. Moskovisi Prancūzijos radijui, pridurdamas, kad vis dar yra „erdvės deryboms“ tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių.
„Turime toliau kalbėtis“, – sakė P. Moscovici, pabrėždamas, kad „durys visada atviros deryboms“.
Tuo tarpu Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pažymėjo, kad derybos „gali būti atnaujintos bet kuriuo metu“.
Rinkos Azijoje smunka
Pirmadienį ankstyvoje prekyboje Azijos akcijų rinkos smunka, reaguodamos į Graikijos sprendimą uždaryti bankus ir taikyti kapitalo kontrolės priemones, informuoja BBC.
Japonijos „Nikkei“ indeksas smuko 0,81 proc., iki 20331,57 punkto.
Australijos akcijų indeksas „S&P/ASX 200“ taip pat sumažėjo – 0,85 proc., iki 5444,40 punkto.
Kinijoje akcijų indeksas „Shanghai Composite“ smuko 1,66 proc., iki 4118,30 punkto. Honkonge „Hang Seng“ indeksas prekybos pradžioje nukrito 1,73 proc., iki 26206,84 punkto.
Kaip BBC sakė „Capital Economics“ ekonomistas Danielis Martinas, dabartinė situacija rodo, kad „galimybė, jog Graikija bus priversta trauktis iš euro zonos, kaip niekad reali“. Pasak jo, Azijos rinkose prognozuojama sunki savaitė.
Nafta pinga
Pirmadienį naftos kainos smunka – taip rinka reaguoja į Graikijos sprendimą uždaryti bankus ir taikyti kapitalo kontrolės priemones, informuoja „Reuters“.
Tokį sprendimą Graikijos vyriausybė priėmė po to, kai Europos centrinis bankas paskelbė nedidinsiąs skubios finansinės pagalbos teikimo Graikijos bankams.
Antradienio dienos prekybos metu „Brent“ markės naftos kaina smuko 0,86 JAV dolerio, iki 62,40 JAV dolerio už barelį, o šviesios JAV WTI naftos barelio kaina – 0,97 JAV dolerio, iki 58,66 dolerio.
Investuotojų būgštavimai, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos, nusmukdė euro kursą iki mažiausio lygio per mėnesį ir sukėlė akcijų nuosmukį Azijos rinkose.
„Naftos perteklius rinkose mažės labai iš lėto. Tik maždaug apie 2016 m. vidurį pasaulinės naftos atsargos pradės mažėti, todėl naftos kainų augimą prognozuojame labai atsargiai“, – sakė „Gunvor“ rinkos tyrimų vadovas Davidas Fyfe.
