Todėl Atėnai jau pasiūlė dvejų metų programą, kuri padėtų šaliai išlipti iš krizės. Graikijos vyriausybė prašo restruktūrizuoti skolą ir išreiškia norą likti euro zonos nare.
Sprendimo nepriėmė
Antradienio vakarą skubią telekonferenciją dėl krizės ištiktos Graikijos prašomo dviejų metų pagalbos sandorio surengę eurozonos finansų ministrai sprendimo nepriėmė, nes nespėjo įvertinti kiek vėliau Atėnų atsiųstų pasiūlymo detalių, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis BNS antradienio vakarą tvirtino, kad konferencijos metu ministrai nepriėmė jokio sprendimo, nes greta po pietų Eurogrupei ir Europos stabilumo mechanizmui pateikto Graikijos premjero laiško su situacijos sprendimo pasiūlymu buvo atsiųstas ir antrasis laiškas su konkrečiomis to pasiūlymo detalėmis.
„Bet kadangi ministrai nematė šio laiško, aptarinėti iš esmės nebuvo ko. Todėl buvo nutarta, kad dėl esamos programos pratęsimo nėra jokių nei teisinių, nei techninių galimybių to padaryti (...). Antras dalykas – turi būti techniškai įvertinti tie naujieji graikų pasiūlymai, kurie atėjo šiuo metu ir tą padarys institucija – Europos Komisija ir kitos institucijos“, – BNS sakė R.Šadžius.
Pasak jo, ministrai telekonferencijos metu iš Graikijos atstovų taip ir negavo atsakymų, kokia šiuo metu yra Graikijos Vyriausybės pozicija dėl skolininkų anksčiau pateiktų reikalavimų, taip pat kaip ji ketina agituoti sekmadienį vyksiančiame referendume, kuriame bus klausiama piliečių, ar jie pritaria skolininkų siūlymams. Iki šiol Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vyriausybė ragino graikus balsuoti prieš tai.
„Visi ministrai teiravosi, bet negavo atsakymo, kokia aiški politinė Graikijos Vyriausybės pozicija, ypatingai referendumo atžvilgiu (...). Į šį klausimą atsakymo nebuvo. Todėl nutarta surengti kitą telefoninę konferenciją, kuri greičiausiai įvyks rytoj“, – sakė R.Šadžius.
Paprašė pagalbos
Graikijos vyriausybė paprašė pagalbos Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kanalais dvejų metų laikotarpiui. Tai sakoma antradienį paskelbtame šalies vyriausybės kanceliarijos pranešime.
Tai leistų Graikijai visiškai patenkinti savo finansines reikmes ir tuo pat metu restruktūrizuoti įsiskolinimą, cituoja pranešimą agentūra „Bloomberg“.
„Nuo pirmo momento mes buvome tikri, kad referendumas nėra pabaiga, bet derybų tęsinys. Derybų dėl geresnio termino Graikijos žmonėms. Graikijos vyriausybė iki pabaigos sieks susitarimo likti kartu su euru“, – skelbiama Vyriausybės pranešime.
Skelbiama, kad derybos gali užsitęsti iki antradienio nakties. Nors dar ryte Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis antradienį pareiškė, kad Graikija neatiduos 1,6 milijardo eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Griežti žodžiai iš finansų ministro lūpų nuskambėjo tuo metu, kai Graikijos premjeras Alexis Tsipras dar bandė sudaryti paskutinės minutės susitarimus su kreditoriais – antradienį sueina skolų mokėjimo terminas.
A.Tsipras diskutavo su Europos Komisijos prezidentu Jeanu-Claude'u Junckeriu, Europos centrinio banko vadovu Mario Draghi ir Europos Parlamento prezidentu Martinu Schulzu. Šių pokalbių detalės neviešinamos.
Bus paskutinės minutės sprendimas?
Žiniasklaidoje daugėja ženklų, kad Graikijos premjeras ne tik sutiko pasirašyti naują sutartį, bet ir pasiruošęs dar šį vakarą skristi į Briuselį ir tai aptarti su ES vadovais.
Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį rašo, kad A.Tsipras jau susitarė dėl vizito. „Premjero lėktuvas jau paruoštas“, – rašo dienraštis. Panašių nuotaikų jau matyti ir pačioje Graikijoje. Kalbėdamas su Mega TV, Atėnų komercijos rūmų vadovas Konstantinos Michalos sakė, kad teigiami pokyčiai gali įvykti jau antradienio vakarą.
„Situacija rinkoje yra tikras košmaras, ir iki savaitės pabaigoje ji tik blogės. Lemtinga, kad mes gavome tokį susitarimą. Kreditorių reikalavimai yra sunkūs, ir mes tai žinome. Bet mes juos galime priimti. Nes kita alternatyva būtų tik katastrofa, situacija būtų tokia, kad net sunku būtų palyginti“, – kalbėjo verslininkų interesus ginančios organizacijos vadovas.
Tiesa, Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė nežinanti apie jokį naują ES pasiūlymą dėl skolų krizės Graikijai.
Paklausta apie „paskutinės minutės“ sprendinį, kurį, kaip pranešama, Europos Komisijos pirmininkas J.C.Junckeris išdėstė Graikijos premjerui A.Ciprui, kanclerė žurnalistams atsakė: „Vienintelis dalykas, kurį žinau, yra tas, kad paskutinis man žinomas pasiūlymas yra praėjusio penktadienio pasiūlymas. Nieko daugiau negaiu pasakyti.“
Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, finansų ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“
Amerikiečiai jau mato bankrotą
Tuo tarpu TVF būstinės Vašingtone koridoriuose niekas nebeturi iliuzijų: Graikija antradienį bankrutuos, suduodama naują smūgį banko, kuris dažnai tampa paskutiniu šiaudu per pasaulines krizes, patikimumui.
Dar prieš kelias savaites TVF atsisakydavo sutikti su galimybe, kad Atėnai, nuo 2010 metų gavę iš Fondo apie 32 mlrd. eurų pagal Graikijos ekonomikos finansinio gelbėjimo programas, nesugebės laiku grąžinti 1,5 mlrd. eurų sumos.
Birželio pradžioje TVF vadovė Christine Lagarde tvirtino gavusi Graikijos premjero A.Tsipro garantijas.
„Premjeras sakė: „Nesirūpinkit“, – Ch.Lagarde pareiškė užtikrintu tonu. Vienas TVF atstovas tą pasitikėjimą dar kartą išsakė praėjusią savaitę.
Tačiau A.Tsipro pareiškimas, kad bus rengiamas referendumas dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų, kurias jis savo šalies gyventojams siūlė atmesti, aiškiai parodė, kad Graikija nesieks susitarti su savo oficialiaisiais skolintojais, kad galėtų laiku grąžinti pribrendusias skolas.
„Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami? – pareiškė premjeras. – Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“.
Graikija taps pirmąja šalimi, pasiskelbusia nepajėgia grąžinti skolų TVF po 2001 metais panašiai pasielgusios Zimbabvės. Vertinant pagal gyvenimo standartus, ji taip pat bus turtingiausia tokį žingsnį pasirinkusi valstybė.
Neabejotina, kad TVF lauks iki paskutinės minutės prieš paskelbdamas Atėnus „įsiskolinusiais“, tačiau tuomet Graikija bus automatiškai atribota nuo tolesnės TVF pagalbos, įskaitant išmokas pagal tebegaliojančią finansinės pagalbos programą.
Jeigu viskas pakryps šia linkme, TVF praras mažiau negu Graikija, bet nuostoliai vis tiek bus apčiuopiami, – naujienų agentūrai AFP sakė ekspertai.
„Graikijos nemokumas, net ir trumpalaikis, taptų dėme TVF reputacijoje. Mažiau tikėtina, kad būsimos TVF programos pritrauks privataus kapitalo srautų sunkioje padėtyje atsidūrusioms šalims“, – sakė buvęs šios institucijos pareigūnas Eswaras Prasadas.
Turkai gailestingi
Turkija antradienį pareiškė esanti pasirengusi padėti savo kaimynei Graikijai išeiti iš gilėjančios finansų krizės, kai Atėnai vis labiau artėja prie nemokumo.
„Mes esame pasirengę padėti Graikijai išgyventi per ekonomikos krizę, bendradarbiaudami turizmo, energetikos ir prekybos srityse“, – pasakė Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu sostinėje Ankaroje.
„Mes norime stiprios Graikijos. Todėl Turkija palankiai nusiteikusi priimti bet kurį pasiūlymą bendradarbiauti“, – sakė jis per televiziją.
A.Davutoglu dar pridūrė, kad artimiausiu laiku Turkijos delegacija vyks į Graikiją į aukšto lygio susitikimą bendradarbiavimo tema, kur būtų galima aptarti ir bendrus veiksmus finansų krizei įveikti.
Drebanti pagalbos ranka
TVF, kurio pagalbos tradiciškai prašo pinigų pristigusių ir į sunkią ekonominę padėtį patekusių šalių vyriausybės, jau nebe pirmąsyk susiduria su gelbėjimo programos žlugimu.
Fondas taip pat yra pripažinęs klydęs, kai siūlydavo problemas spręsti griežtai taupant. Tai dar labiau užgniauždavo ekonomikos augimą.
Ši institucija buvo kritikuojama tiek iš pašalies, tiek viduje. Kai kurios TVF šalys narės piktinosi, kad Fondo taisyklės buvo pernelyg lanksčiai interpretuojamos siekiant užtikrinti tolesnę paramą Graikijai.
Jos pabrėžia, kad TVF gali skolinti tik tokioms šalims, kurių skolų našta pripažįstama pakeliame, o Graikijos atveju šios taisyklės akivaizdžiai nebuvo laikomasi. Atėnų bankrotas tik dar užpils druskos ant atviros žaizdos.
„Nemokumas tam tikra prasme taps signalu, kuris bus aiškus bet kuriam žmogui pasaulyje – kad TVF angažavimasis su euro zona ir Graikija pakrypo labai bloga linkme“, – sakė Peteris Doyle'is, anksčiau dirbęs TVF Europos departamente.
Įvykiai Graikijoje taip pat gali paveikti ne mažiau rizikingą TVF skolinimo Ukrainai programą, pabrėžė jis.
Kovą Kijevas užsitikrino papildomą kredito liniją iš TVF, nors labai abejotina, ar tos šalies dabartinė skolų našta yra suvaldoma.
Fondui reikia saugoti ne vien savo reputaciją: jis turi rūpintis šimtais milijardų dolerių, kuriuos šiai institucijai yra patikėjusios jos 188 narės.
Ankstesni TVF sprendimai nurašyti kai kurių į sunkiausią padėtį patekusių šalių skolas didesnių prieštaravimų nesukėlė.
Tokia malonė buvo suteikta Haičiui, kurio 268 mln. dolerių skola buvo nubraukta po katastrofinio žemės drebėjimo 2010 metais.
Tuo tarpu Vakarų Afrikos valstybėms, kurios pernai labiausiai nukentėjo nuo Ebolos viruso protrūkio, skolų našta buvo palengvinta 100 mln. dolerių.
Tačiau Graikijos atvejis kitoks. Ši šalis pasiskolinusi daug daugiau, todėl jos bankrotas sukeltų pavojų TVF finansiniam tvarumui.
Fondui reikia užtikrinti, kad Graikijos ekonomika atsigautų ir kad Atėnai galiausiai įstengtų grąžinti skolas. „Bet fondui liko mažai kortų, kuriomis galėtų sužaisti“, – pastebėjo E.Prasadas.
Neabejotina, kad Ch.Lagarde tai supranta.
Savaitgalį, kai Graikijos bankroto scenarijus pradėjo tapti tikrove, TVF vadovė elgėsi santūriai, vengdama kritikuoti ir sakydama, kad fondas yra pasiruošęs suteikti pagalbą, jeigu prireiktų.
