Susitikimo akcentu tapo Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) pristatytas naujausiais ligos tyrimų duomenimis paremtas mokslinis AKM rizikos įvertinimas.
Jame mokslininkai šalims, kovojančioms su šia pavojinga liga, pateikė esminių rekomendacijų dėl efektyvesnių priemonių kovojant su ligos plitimu laukinėje faunoje ir apsaugos priemonių kiaulininkystės ūkiuose.
„Dabartinė AKM situacija diktuoja ir būtinybę ieškoti naujų, efektyvesnių būdų ligos plitimui sustabdyti. Viena iš būtinų prevencinių priemonių apie kurią diskutavome, tai būtinybė peržiūrėti šernų populiacijos mažinimo strategiją“, – po posėdžio pabrėžė J. Milius.
Europos Komisijos atstovai šalių atstovams rekomendavo uždrausti šernų šėrimą ir viliojimą, ypatingai šaltuoju metų laiku, net jei tai įtakotų mažesnį šernų sumedžiojimą trumpuoju laikotarpiu.
Tačiau taip pat akcentuota, kad tokios priemonės gali paskatinti dar didesnį šernų judėjimą, o tuo pačiu ir užkrato platinimą.
Pažymėta, kad ilgalaikė šernų populiacijos mažinimo strategija turėtų būti paremta tikslingu subrendusių ir bręstančių šernų patelių medžiojimu. Posėdžio dalyviai pripažino, kad iki šiol šernų patelių medžiojimas visose šalyse yra labai vangus dėl įsigalėjusių tradicijų, nerašytų medžiotojų etikos kodeksų, siekio išlaikyti gausią šernų populiaciją regionuose.
„Naujų AKM atvejų laukinėje faunoje ir židinių kiaulių ūkiuose analizė visose AKM apimtose šalyse suteikia naujos informacijos apie viruso savybes ir jo plitimą. Tad atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis, strategija dėl AKM suvaldymo laukinėje faunoje ir kiaulininkystės ūkiuose turi būti peržiūrima ir nuolat atnaujinama. Jei reikia, priimami net ir drastiški sprendimai.
Pavyzdžiui, kiaulių naikinimas AKM židiniuose gali prieštarauti veterinarijos gydytojų etikos sampratai, tačiau yra pareiga ir supratimas, kad norint suvaldyti ligą tokios priemonės neišvengiamos. Taigi, medžiotojai turėtų parodyti solidarumą sprendžiant visai šaliai aktualią problemą. Siūlomą tikslingą šernų patelių medžioklę galėtų vykdyti profesionalūs medžiotojai ir šernų elgsenos, šernų buveinių žinovai, pavyzdžiui, urėdai“, – sakė J.Milius.
Pasak VMVT direktoriaus, daugiausia diskusijų kelia klausimas, koks šernų populiacijos tankumas leistų sumažinti ar sustabdytų viruso plitimą. Svarstoma visose šalyse išlaikyti ilgalaikį tikslą, kad 2 kv. metrams miško tektų ne daugiau 1 šerno. Tokia strategija turėtų sumažinti viruso cirkuliaciją gamtoje ir riziką, kad AKM virusu užsikrės sveiki šernai.
Kitas svarbus AKM kontrolės elementas, vykdomas drauge su šernų populiacijos mažinimu, tai efektyvus galimai užsikrėtusių šernų gaišenų surinkimas ir sunaikinimas, pavyzdžiui, užkasant, sudeginant.
Specialistai pažymi, kad šiai priemonei vykdyti taip pat galėtų būti pasitelkiama profesionalų pagalba: miškininkų, profesionalių medžiotojų ar savivaldybių skiriamo, tinkamai apmokyto personalo. O pačios priemonės įgyvendinamos laikantis aukščiausio biologinio saugumo strategijos.
Susitikime aptarta būtinybė kiaulių šėrimui naudoti tik termiškai apdorotą šviežią grūdų derlių arba išlaikyti jį iki šėrimo ne mažiau kaip 30 d., svarstytos biosaugos priemonių stiprinimo ūkiuose galimybės, AKM vakcinos sukūrimo problematika ir kiti praktiniai atnaujintos strategijos aspektai.
„Europos Komisijos iniciatyva ir asmeninis komisaro Vytenio Andriukaičio indėlis atnaujinant pernai patvirtintą AKM kontrolės strategiją regione yra labai svarbus ir aktualus žingsnis.
Manau, kad jis paskatins dar glaudesnį bendradarbiavimą su AKM užkrėstomis valstybėmis, ieškant efektyviausių ligos likvidavimo, kontrolės ir prevencijos priemonių.
Tiek susitikimo dėl AKM strategijos metu, tiek pirmadienį vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryboje, išgirdome komisaro ir kitų Europos Komisijos atstovų pažadą ne tik toliau efektyviai bendradarbiauti kovojant su AKM, bet ir pasirengimą skirti papildomas lėšas naujų priemonių koofinansavimui.
Buvome patikinti, kad Europos Komisija skiria ir skirs visus įmanomus resursus moksliniams tyrimams kuriant AKM vakciną. Suprantama, tai sudėtingas ir ilgas procesas, kurio rezultatus sunku prognozuoti, tad Europos Komisijos koordinavimas šioje srityje labai svarbus“, – pabrėžė J. Milius. Europos Komisijos atsakingi atstovai informavo posėdžio dalyvius, kad aptarti AKM kontrolės strategijos Baltijos šalių ir Lenkijos regione pakeitimai ir naujos priemonės turėtų būti patvirtintos ir įsigalios artimiausiu metu.
Rugsėjo 8 d. VMVT direktorius kartu su Latvijos, Lenkijos ir Estijos vyriausiais veterinarijos pareigūnais dalyvavo ir Europos Komisijos organizuotame pasitarime dėl konkrečių AKM kontrolės priemonių I, II ir III zonose.
