Turgus dar neišsikvėpė – turi kuo atsilaikyti prieš parduotuves

Mažmeninėje prekyboje apyvarta aplenkė auksiniais vadintus 2008 m. Tačiau apyvarta turgavietėse rodo kiek kitokią kreivę – pikas nepasiektas. Tai rodo, kad atsirado kitokių apsipirkimo būdų, kokių nebuvo anksčiau, tarkime, maisto pristatymas į namus.

Koks skirtumas, kur pirkti – turguje ar prekybos centre – jei prekės vienodos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koks skirtumas, kur pirkti – turguje ar prekybos centre – jei prekės vienodos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Sep 9, 2015, 1:08 PM, atnaujinta Oct 16, 2017, 5:41 PM

Apskritai pastebėta tendencija, jog mažmeninių parduotuvių skaičius mažėja, o jų plotas – didėja.

„Ši tendencija neramina. Smulkieji ir stambieji pardavėjai turėtų dirbti kiekvienas savo rinkose“, – sakė „Swedbank“ verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Pasak jo, turgaviečių koziris prieš prekybos centrus – prekių išskirtinumas, o ne kainos. „Koks skirtumas – pirkti prekybos centre ar turguje, į kurį atvežtos tos pačios prekės. O konkuruoti kainomis su stambiais pardavėjais – niekur nevedantis kelias“, – kalbėjo A.Sagatauskas.

Kaip rodo „Swedbank“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, 44 proc. perkančiųjų turguje būtent ir tikisi, jog iš smulkiojo prekybininko gaus kokybiškesnių prekių nei kitur, nemažai apsipirkti šį būdą renkasi dėl to, jog turgaus prekeiviai gali pasiūlyti tokių prekių ir paslaugų, kurių stambieji prekybininkai neturi.

Turguje palieka po 15 eurų

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę apsiperka pas smulkiuosius prekybininkus. Niekada to nedaro tik kas dešimtas. Likusi dalis perka rečiau nei kartą per savaitę.

Net 59 proc. apklaustųjų pasakė, kad jie perka turgavietėse. Dažniausiai čia perkamas maistas. Antroje vietoje pagal turgavietėje įsigijamų prekių populiarumą – 37 proc. – rūbai, trečioje vietoje – 20 proc. – autoriniai rankų darbo gaminiai.

Vidutiniškai vieno apsipirkimo metu čia išleidžiama apie 15 eurų. Tik 11 proc. pirkėjų už smulkiųjų prekybininkų paslaugas kas kartą palieka daugiau nei 20 eurų.

Pusei perkančiųjų turguje patinka šių smulkiųjų prekybininkų lankstumas, kitaip pasakius – galimybė derėtis. „Nors smulkieji verslininkai sako, kad jie nėra pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kainos pasiūlymais, tyrimo duomenys rodo, kad klientai mano kitaip. Būtent galimybę derėtis kaip pagrindinę apsipirkimo turguje priežastį iš smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų nurodė gyventojai“, – komentavo „Swedbank“ atstovas.

Dažniau nei kiti pas smulkiuosius prekeivius apsiperka 26-35 m. gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukščiausias pajamas, taip pat – ne didžiųjų miestų gyventojai. Į niekada neperkančiųjų grupę patenka 18-25 m. amžiaus vyrai ir mažiausias pajamas gaunantys respondentai.

Per metus – 13 tūkst. įmonių

Pernai Lietuvoje buvo įsteigta apie 13 tūkst. smulkiųjų verslo įmonių. Dauguma jų kūrėsi mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje.

Bendrai Lietuvoje smulkiose įmonėse dirba 76 proc. dirbančiųjų, o smulkusis verslas sukuria 68 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.