„Tarptautinių, ir ypač ne iš Europos Sąjungos šalių, siunčiamų siuntų ilgesnę pristatymo trukmę dažniausiai lemia adresavimo ir dokumentacijos, būtinos pašto siuntų deklaravimui, pateikimo klaidos“, – teigiama pranešime.
Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorė Rasa Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad iš užsienio išsiųsto laiško ar siuntos pristatymą į Lietuvos paštą organizuoja išsiuntimo šalies pašto operatorius.
„Netiksliai ar klaidingai nurodytas gavėjo adresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai ilgai laukia jiems siųstų siuntų. Be to, siuntų pristatymas gali vėluoti ir dėl įvairių nenumatytų veiksnių, pavyzdžiui, oro sąlygų, kai negali pakilti lėktuvai, nepravažiuojamų kelių ar streikuojančių oro uosto darbuotojų“, – tvirtino ji.
Pasak R. Radzevičienės, siuntų iš užsienio pristatymas Lietuvoje užtrunka ir dėl muitinės patikrinimo.
„Šiuo metu vis daugiau gyventojų paštu siunčiasi užsienio el. parduotuvėse įsigytų prekių, kurias paprastai reikia deklaruoti, norint, kad jos patektų į šalį. Jeigu siuntėjas nepateikia visų reikiamų dokumentų, siunta neišduodama tol, kol nesutvarkomi visi formalumai. Ne visi žmonės žino, kad iš trečiųjų šalių internetinių parduotuvių, tokių kaip „eBay“ ar „Amazon“, pašto siuntose atkeliaujantiems daiktams muitinė gali pritaikyti muito ar kitus mokesčius“, – pabrėžė R. Radzevičienė.
Nesant teisingai užpildytų muitinės deklaracijų, trūkstant kitų būtinų dokumentų arba Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto posto pareigūnams įtarus, kad siuntoje esama draudžiamų importuoti į Lietuvą prekių, siuntos sulaikomos.
„Tokiais atvejais Lietuvos paštas operatyviai reaguoja ir tarpininkauja tarp muitinės ir siuntos gavėjo dėl siuntos išmuitinimo. Lietuvos pašto deklarantai rūpinasi, kad reikiami dokumentai būtų surinkti ir patikrinti, o deklaracijos, būtinos išmuitinimo procedūrai atlikti, užpildytos ir pateiktos muitinei“, – aiškino R. Radzevičienė.
Neretai siuntos deklaravimas užtrunka, kai susiduriama su nesąžiningais gyventojais, kurie pateikia neteisingus, o kartais net suklastotus siuntos ar prekių dokumentus, stengdamiesi nuslėpti tikrąją siuntos vertę, kad valstybei nereiktų mokėti mokesčių.
