„Jau dabar matoma, kad prasidėjusi Laisvės alėjos rekonstrukcija padidino susidomėjimą nekilnojamuoju turtu šioje ir aplinkinėse gatvėse. Kol kas susidomėjimą galime įvertinti padidėjusių užklausų skaičiumi. Prasidėjus Laisvės alėjos rekonstrukcijai gauname kur kas daugiau užklausų dėl patalpų ne tik Laisvės alėjoje, bet ir miesto centre. Domimasi tiek gyvenamosiomis, tiek verslo patalpomis. Verslui miesto centras ypač aktualus“, – antrąjį šių ketvirtį ūgtelėjusius nekilnojamojo turto pardavimų rezultatus komentuoja Ilona Gaulienė, „DNB būsto“ nekilnojamojo turto agentūros vadybininkė Kaune.
Registrų centro duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais Kaune buvo sudaryti 327 sandoriai negyvenamosioms patalpoms įsigyti. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų skaičius išaugo 8 proc. Pastebima, kad gyventojai ima apsiprasti su nauja valiuta, aktyviau domisi būstais.
Neturi iš ko rinktis
Pasiturinčius klientus paprastai pirmiausia domina būstai miesto centre. Tokiu atveju nebekyla problemos dėl infrastruktūros – pagrindinės parduotuvės, mokyklos ir darželiai yra lengvai pasiekiami.
Tačiau I.Gaulienė pastebėjo, jog išrankiems klientams Kauno centre vis dar sunku rasti tinkamą būstą. Tokie pirkėjai ieško patalpų, atitinkančių visus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus – domisi pastato būkle, buto įrengimu, pageidauja terasos ar balkono, nori sutvarkytos aplinkos, erdvios automobilių stovėjimo aikštelės. Net pasiturinčiam klientui Kaune labai svarbu, kad patalpose būtų įrengtas autonominis šildymas. Tačiau taip pat jiems svarbu, kas gyvena kaimynystėje.
„Žinoma, vieta yra vienas pirmiausių dalykų, apie kuriuos galvojama renkantis būstą. Išrankiam klientui labai svarbu ir vaizdas pro langą, kuris kartais tampa lemtingu argumentu renkantis būstą“, – komentavo I.Gaulienė.
Aiškiausio veido gatvė
„Nauji statybos projektai didina teritorijų patrauklumą ir teigiamai paveikia net ir aplinkinius rajonus, nes taip kuriama geresnė infrastruktūra, įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, o išaugę gyventojų srautai suteikia daugiau galimybių verslui klestėti“, – pabrėžė I.Gaulienė.
Tokios patirties jau turi Valančiaus gatvėje įsikūrę smulkieji verslininkai.
„Kai prieš 12 metų čia įsikūrėme, ji atrodė visai kitaip. Tebuvo kelios parduotuvės – dailės reikmenų, verslo dovanų. Tačiau buvo investuota į aplinkos tvarkymą, pakeisti blogą kvapą skleidę vamzdžiai – gatvė atgijo ir dabar yra užpildyta gyventojų ir parduotuvių“, – pasakojo japoniško maisto restorano „Yakata“ vadovas Robertas Reklaitis.
Atgijusi, sutvarkyta ir vis labiau gyventojų lankoma Valančiaus gatvė tapo svarbia priežastimi renkantis vietą aksesuarų salonui „In Boutique“. Jo vadovė Jurga Viliušienė įsitikinusi, kad salono sėkmę lėmė du faktoriai: asortimentas ir parduotuvės vieta.
„Dabar Valančiaus gatvė – aiškiausio veido gatvė Kaune. Ji tapo nišinių, išskirtiniais daiktais prekiaujančių krautuvėlių gatve. Visuose pastatuose įsikūrę ir gyventojai, kurie tampa nuolatiniais parduotuvės klientais“, – pasakoja ji.
Tačiau rodydama į vis dar avarinės būklės pastatus šalia esančiose Palangos ir kt. gatvėse verslininkė pabrėžė, kad tokiam atsigavimui reikia didesnio vietos valdžios palaikymo. Jos manymu, miestui daugiau gyvybės įpūstų lankstesnis kultūros paveldo apsaugos specialistų požiūris ir mokesčių lengvatos.
Naujas projektas – nauji klientai?
Valančiaus gatvės sėkmę tikisi pakartoti ir šalia Kauno pilies įsikūrę verslininkai – daugiau klientų jiems gali atginti priešais pilį vystomas naujas nekilnojamojo turto projektas.
„Kai naujam kvartale įsikurs gyventojai, tikimės didesnio lankytojų srauto, kurį turėtų pajusti ir kiti senamiesčio verslininkai“, – krantinės gaivinimu džiaugiasi Viktoras Jarusevičius, restorano „Pilies sodas“ renginių ir projektų vadovas. Anot jo, restoranas per pirmuosius tris veiklos mėnesius sulaukė jau per 15 tūkst. lankytojų.
„Nors leidimų gavimas užtruko, o ir pati verslo idėja brendo ne vienerius metus, laukti vertėjo. Vien dėl to, kad galėtų pavakarieniauti Kauno pilies papėdėje, žmonės atvažiuoja ir iš miesto prieigų“, – pasakoja V.Jarusevičius.
Jaunimui reikia centro
Naujas urbanistinis projektas, vykdomas priešais Kauno pilį, dešiniajame Neries krante, per 5–7 metus vietos verslui gali įkurdinti daugiau nei 1,5 tūkst. potencialių klientų. Tiek gyventojų tikimasi pritraukti į šį „YIT Kaustos“ vystomą projektą, sako bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Kad miesto centras būtų patrauklus, jam reikia „deguonies“ – didesnio žmonių srauto.
Kaip pavyzdį „YIT Kaustos“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas rodo atgijusią Kauno senamiesčio Vilniaus gatvę.
„Gatvė atsigavo iniciatyviems verslininkams pradėjus steigti patrauklias vietas, kuriose žmonėms malonu leisti laisvalaikį, – apie kokybiško maisto restoranus, kavines, originaliais prabangiais daiktais prekiaujančias parduotuves kalba K.Vanagas. – Dar prieš maždaug septynerius metus ten vos vienas kitas žmogus užklysdavo. Kad miestas būtų gyvas, jis pirmiausia turi būti patrauklus gyventojams“.
Jis atkreipia dėmesį, kad Kaune dažnai šeimai gero ir oraus gyvenimo simbolis vis dar yra nuosavas namas. Tačiau didžiuosiuose Europos miestuose, ypač jaunesnio amžiaus, žmonės nori gyventi miesto centre ir naudotis visa sukurta infrastruktūra – dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime, leisti atžalas į arčiau namų esančias mokyklas ir darželius, daugiau naudotis viešuoju transportu.
„Gyventojai miestą dar tik pradeda prisijaukinti“, – mano K.Vanagas.
