Spalio 15-ąją pasaulis švenčia Tarptautinę kredito unijų dieną. Lietuvoje jų šiuo metu yra 74. Didžiuma iš jų – 62 – priklauso LKU grupei, kurią vienija Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).
Jai priklausančių kredito unijų grupės turtas pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 430 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei prieš metus, indėlių portfelis išaugo daugiau nei 10 proc. – iki 359 mln. eurų, o paskolų – 1,6 proc. – iki 226 mln. eurų.
Apie situaciją kredito unijų sektoriuje ir visoje finansų rinkoje – pokalbis su LCKU valdybos pirmininku Fortunatu Dirginčiumi.
– Kredito unijos per 20 metų tapo neatsiejama šalies finansų rinkos dalimi, bet patyrė ir sukrėtimų, kai dėl įvairių priežasčių turėjo pasitraukti keli stambūs žaidėjai. Ko unijos pasimokė iš šių nesėkmių?
– Sakoma, kad sėkmė yra blogas mokytojas. Kredito unijos augo ir prieš krizę, ir net jos metu, kai nenutraukė kreditavimo. Tačiau kai užsiimi bankiniu verslu, turi išmokti deramai įvertinti riziką. Sparčiai augant tai būna labai sudėtinga.
Kai prasidėjo griūtys, teko priimti ir suvaržančių sprendimų. Tačiau jei nori lėkti automobiliu, saugos diržai būtini. Daugelis unijų turėjo suvokti, kad reikia laiku imtis veiksmų, jei yra ženklų apie negrąžinamas paskolas, – suformuoti atidėjinius, kalbėtis su tokiais paskolų gavėjais.
Kitaip tariant, imtis griežtesnio administravimo, kuris buvo neišvengiamas.
Antai įdiegėme ir antrinį paskolų vertinimą, kai stambūs kreditai išduodami tik LCKU pritarus. Taip, augimo sparta dėl to nukentėjo. Tačiau patikimumas kaip tik išaugo, nes kredito unijos ėmė realiau vertinti padėtį ir nuoseklų, stabilų augimą.
– Ne vienam Lietuvos gyventojui dar sunkiai suvokiama, kuo kredito unijos išsiskiria iš kitų finansų rinkos dalyvių?
– Neseniai mūsų užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu klientų buvo klausiama, ar rekomenduotų mus kitiems. Rezultatai labai pradžiugino – teigiamai atsakė net 71 procentas apklaustųjų.
Panašus klientų požiūris į kredito unijas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors naudotis bankų paslaugomis vieni kitiems ten rekomenduotų tik penktadalis.
Tai ir rodo, kuo kredito unijos yra ypatingos: jos paprasčiausiai yra arčiau žmogaus. Net jei mes patys ėmėme kelti reikalavimų kartelę, net jei tenka įgyvendinti griežtesnius Lietuvos banko nurodymus ar įvairias direktyvas, artumas išlieka. Žmonės tai labai vertina.
– Bankai siūlo vis daugiau modernių elektroninių paslaugų. Ar kredito unijos irgi diegia šiuolaikiškus ir klientams patogius sprendimus? Kaip jos pasirengusios nuo kitų metų atlikti SEPA reikalavimus?
– Kredito unijos tikrai žengia koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis. Nuolat tiriame klientų poreikius, todėl planuojame taikyti ir kitokias modernias formas.
Kredito unijos jau seniai savo klientams išduoda debetines ar kreditines korteles, teikia internetinės bankininkystės paslaugas, o netrukus pasiūlysime ir mobiliojo parašo, mobiliosios bankininkystės paslaugas.
Kalbant apie SEPA, rengiamės šiems pokyčiams ir mes.
Nuo 2016-ųjų, kaip ir reikalaujama, kredito unijų nariai galės laisvai atlikti pervedimus visoje euro zonoje.
– Kredito unijoms Lietuvoje jau 20 metų. Kaip įsivaizduojate jų ateitį praėjus dar tiek pat laiko?
– Jei kas nors nukeltų laiko mašina 20 metų atgal, tuomet suvoktume, kokį milžinišką šuolį atlikome per palyginti trumpą laikotarpį. Daugelyje užsienio valstybių tokiai plėtrai būtų prireikę ne dviejų, o gal net penkių dešimtmečių.
O kas bus toliau? Tikiu, kad po 20 metų kredito unijos užims svarbią vietą Lietuvos ekonomikoje, bus vienas pagrindinių finansų sektoriaus žaidėjų. Tai padaryti padės ir mūsų siekis bendradarbiauti su smulkiuoju ir vidutiniu verslu.
Kita vertus, pačios kredito unijos neišvengiamai stambės, nes reikės atitikti daugiau reikalavimų ir teikti kaip įmanoma daugiau paslaugų.
Pavieniui tai padaryti labai sunku. Tik, žinoma, klientams reikalingas artumo pojūtis negali niekur dingti. Stambėjant kredito unijoms jų nariai galės gauti daugiau įvairesnių ir pigesnių finansinių paslaugų.
