Žemėtvarkininkai talkina sodininkams privatizuojant valstybinę žemę. Žemėtvarkininkais patys sodininkai ir skundžiasi.
Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) pastaruoju metu netrūksta skundų, kuriuose sodininkų bendrijų nariai maldauja sutramdyti jų pirmininkus.
Teisės aktai numato, kad valstybinė žemė, įsiterpusi tarp sodininkų sklypų, bendrijoms gali būti parduota arba išnuomota neskelbiant aukciono, vadinasi, santykinai pigiai.
Šia galimybe sodininkų bendrijos ir naudojasi. Už mažą kainą jos perka valstybinę žemę teigdamos, kad jos reikia bendrijos reikmėms.
Tačiau valstybė lieka su nosimi. Pasikeitus sklypo savininkui, tik nuo jo valios priklauso, ar žemė liks bendrijai, ar ji bus parduota už rinkos kainą.
Neseniai į priėmimą pas NŽT vadovę Daivą Gineikaitę buvo sugužėję Vilniaus rajono sodininkai. Pasirodo, iš devynių interesantų net šeši skundėsi tuo, kas dėl valstybinės žemės vyksta sodininkų bendrijoje „Žaluma“.
Kiti buvo nepatenkinti bendrijų „Alka“ ir „Baltasis gandras“ vadovais.
Ginčas – dėl sklypo
Šalia Vilnojos ežero, Dūkštų seniūnijoje netoli Vilniaus, įsikūrusioje sodininkų bendrijoje „Žaluma“ pastaruosius kelerius metus kunkuliuoja aistros. Ši bendrija vienija net apie 700 narių.
„Pas mus vien kriminalai“, – akis į šalį suko bendrijos nariai. Pasak vieno iš jų – Jevgenijaus Maikovo, bendrijos narių pyktį kursto svarbus pirkinys – valstybinė žemė.
„Dar prieš aštuonerius metus žemėtvarkininkai išmatavo, kiek valstybinės žemės yra prie bendrijos teritorijos. Bet tuo metu ta žemės juosta jai nepriklausė.
Visi vargai prasidėjo tuomet, kai viena bendrijos narių Vilniaus regiono žemėtvarkininkams įteikė skundą, kad valstybinė žemė buvo užgrobta“, – sakė J.Maikovas.
Sodininkė gyvena kraštiniame sklype. O jos kaimynai – ir bendrijos pirmininkas, ir kiti žmonės – prieš kelerius metus valstybinėje žemėje surentė du nedidelius statinius. 2013-aisiais Statybų inspekcija įpareigojo tą be projektų iškilusį namą ir vagonėlį nugriauti, bet to nebuvo padaryta.
„Pasirodo, kaimynai sunešė pirmininkui 10,5 tūkst. litų (apie 3 tūkst. eurų). Ir tą maždaug 2 hektarų sklypą iš valstybės nupirko bendrijos vardu, neturėdamas visų bendrijos narių pritarimo“, – pasakojo J.Maikovas.
Jis sakė, kad žemė buvo perregistruota bendrijos vardu, ir Statybų inspekcija atleido vadžias – statybos buvo įteisintos.
„Žalumos“ pirmininkas Jonas Narkevičius aiškino, kad bendrija valstybinę žemę išpirko ne šiaip sau, bet bėgdama nuo nuolat besilankančių ir skundus tiriančių komisijų.
Apsigynė nuo tikrintojų
„Tai – raistas. Tačiau pastaruoju metu būtent jis prigadino daug nervų, – kalbėjo J.Narkevičius. – Esu vilnietis. Sodą „Žalumoje“ nusipirkau 2012 metais kaip tik ties ta vieta, kur stovėjo tas laikinasis statinys – vagonėlis. Jame vyko ir tebevyksta bendrijos narių susirinkimai.
Bet greta įsikūrę žmonės dėl to vagonėlio daugybę valdžios institucijų užvertė skundais. Nors naudojome tą vagoną bendrijos reikmėms, žemė juk buvo valstybinė. Tad 2014 metais mes, greta esantys kaimynai, sudėjome pinigus ir bendrijos vardu nupirkome iš valstybės tą raistą. Taip žemė tapo bendrijos nuosavybe ir žmonės joje gali ilsėtis.“
Anot J.Narkevičiaus, ir vagonėlį, ir sodo namelį reikėtų pamiršti – jie šiuo metu yra privačiose valdose, būtent – įsiterpusiuose sklypuose.
„Nėra jokių kriminalų. Tai nuolat ir visiems besiskundžiančių žmonių piktybinių fantazijų vaisius“, – užsiminė pašnekovas.
Supirko ir kitus plotus
J.Narkevičius sakė, kad bendrija parengė ir į jos teritoriją įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektą.
Anot pašnekovo, šiuo metu bendrijos reikmėms tų sklypų yra nupirkta gal aštuoni. Ketinama juos išnuomoti už simbolinę – 1 euro už vieną arą – kainą tiems žmonėms, kurie gyvena greta. Jie tą žemę dažniausiai ir prižiūri.
Į išpirktus iš valstybės sklypus investuoti bendrija nedrįsta, parduoti kitiems – taip pat.
„Būtų galima tai padaryti, bet pakaktų ir vieno skundo, kad pardavimo sutartis būtų panaikinta. Teisės aktai perparduoti iš valstybės įsigytos žemės nedraudžia, bet neleidžia ir pasipelnyti“, – kalbėjo „Žalumos“ vadovas.
Žemė kiršina
Anot J.Narkevičiaus, bendrijai „Žaluma“ dar 1989 metais buvo suteikta teritoriją, kurioje buvo suformuoti sodininkams sklypai, suformuoti keliai, bet liko ir bendrojo naudojimo valstybinės žemės plotų, kurių realiai buvo neįmanoma suformuoti atskirais sklypeliais, nes tai buvo pelkės, pakriūtės, grioviai, apsauginės zonos.
„Bendrojo teritorijos pertvarkymo projekte, patvirtintame 2013 metais, buvo suprojektuoti 144 įsiterpę žemės sklypai ir bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypai.
Dar 2011 metais bendrijos nariai susirinkime leido sodininkams išsipirkti įsiterpusius sklypelius, o esant finansinei galimybei – išsipirkti ir suformuotus bendrojo naudojimo sklypus.
Bendrijos nariai turi teisę finansiškai paremti pačią bendriją.
Tokių atvejų yra buvę. Svarbu ir tai, kad išsipirkus bendrojo naudojimo žemės sklypą jo bendrasavininkais tampa visi bendrijos nariai, ir niekas nebegali tos žemės užgrobti.
Vyriausybė buvo leidusi iki 2014-ųjų sausio įsiterpusius į sodininkų bendrijas nedidelius valstybinės žemės sklypus išsipirkti už nedidelę nominalią vertę“, - aiškino J.Narkevičius.
Jo teigimu, maždaug 100 sodininkų, sulaukus skubios NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojų pagalbos, suskubo pasinaudoti tokia lengvata.
O šiuo metu bendrija, naudodamasi įstatymų suteikta galimybe, bando išsipirkti bendrojo naudojimo žemės sklypus. Vėliau narių susirinkime bus galima numatyti ir jų panaudojimo paskirtį - relaksacijai ar bendrojo naudojimo pastatams pastatyti.
Yra įsukta ir keletas saugiklių
Vesta Sinušaitė
Nacionalinės žemės tarnybos
vyriausioji specialistė
„Nuo 2014 m. sausio 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, vertė parduodant jį sodininkų bendrijos nariui apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius.
Bendrojo naudojimo žemės sklypus sodininkų bendrijos iš valstybės įsigyja lengvatinėmis sąlygomis – už nominalią kainą.
Todėl kiekvienu atveju, kai lengvatinėmis sąlygomis įgytas žemės sklypas parduodamas trečiajam asmeniui, turi būti nagrinėjama, ar sodininkų bendrijos veiksmai įgyjant žemės sklypą iš valstybės nebuvo apsimestiniai, ar žemės sklypas nebuvo įsigytas siekiant perleisti jį tretiesiems asmenims ir taip pasipelnyti.“
